Kaip BNS teigė buvusi
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina
Drėmaitė, tai labai svarbi ir trapi skulptūra, reikalaujanti ypatingų
saugojimo sąlygų. Tuo metu Kauno arkivyskupija tokių pasiūlyti negali, todėl komisija jos prašo palikti į kultūros vertybių registrą įrašytą kūrinį depozito
teisėmis muziejuje.
Tokiam sprendimui pritaria ir Kultūros paveldo departamentas. Anot jo direktorės pavaduotojo Algimanto Degučio, vertinga skulptūra gali būti saugoma muziejuje, kol Kauno arkivyskupija jai neužtikrins reikiamos apsaugos.
Šiuo metu kūrinys saugomas Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės
muziejuje Kaune.
Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas BNS
teigė, kad arkivyskupija sutinka „Veliuonos Madoną“ palikti
šiame muziejuje depozito teisėmis.
Anot jo, arkivyskupija planuoja plėsti savo muziejų, todėl
ateityje galbūt skulptūra bus perkelta į jį.
Bažnyčiai meno vertybės grąžinos pagal Lietuvos valstybės
sutartį su Šventuoju Sostu.
Manoma, kad gotikinė Marijos su kūdikiu skulptūra, dar vadinama
„Veliuonos Madona“, yra sukurta XV a. vidurio – XVI a.
pradžios laikotarpiu. Ji laikyta Vytauto Didžiojo įkurtoje Veliuonos
bažnyčioje, manoma, didžiajame bažnyčios altoriuje.
Greičiausiai
priešais ją nuo XVII a. pabaigos iki XIX a.vidurio kasdien
būdavo giedamos maldos Švenčiausiajai Mergelei Marijai.
Anot menotyrininkų, tai didelės meninės vertės kūrinys,
galėjęs būti atgabentas iš Prūsijos bažnyčios.
1931 metais skulptūra buvo eksponuojama Pirmojoje Lietuvos senojo
bažnytinio meno parodoje. 1943 metais, artėjant frontui, ji buvo
užmūryta bažnyčios rūsio sienoje. Sovietmečiu skulptūra laikyta
dingusia.
1964 metais remontuojant Kauno dominikonų bažnyčią,
ketinant ten įrengti „Santakos“ kino teatrą, „Veliuonos
Madona“ atsitiktinai rasta užmūryta sienoje. Skulptūra buvo
apgadinta. M.K.Čiurlionio dailės
muziejui ji atiduota saugoti po restauracijos.
