Jų autoriai – gerai Italijoje žinomi kūrėjai. Tarp jų vienas ryškiausių
italų poparto atstovų – Andy, taip pat Ornella Bernardi ir Martina
Maffioli, Tiziana Bologni, Silvano Costanzo, Stefano Fontana, Valentina
ir Camilla Gallo, Massimo Ghiotti, Gianmaria Potenza, Andrea ir Massimo Savio, Concetta Zangari.
„Tiksliai nustatyti italų dizaino atsiradimo datą sunkus, nes jis jau
yra tapęs paveldu. Jis visuomet buvo būdingas ir svarbus Italijos
kultūrai“, – sakė parodos kuratorius Enzo Fornaro.
Dizainas ar taikomasis menas?
Kuratoriaus nuomone, ši terminologija atskleidžia skirtumą tarp
anglosaksiško išsireiškimo dizainas, žyminčio visus kūrinius, kurie
buvo studijuojami, projektuojami ir realizuojami menininkų, dizainą pasirinkusių savo darbo metodu.
Tai darbai, atskleidžiantys taikomojo meno harmoniją bei eleganciją.
„Vartojant kitą terminą – taikomasis menas, omenyje turimas menas, įgyvendintas skirtingais aspektais“, – sakė E.Fornaro.
Jį galima rasti mus supančiuose daiktuose ir objektuose, lydinčiuose
žmogų nuo senovės. Pradedant pačiu banaliausiu, kasdieniu daiktų
naudojimu, baigiant formomis, pabrėžiančiomis ir sustiprinančiomis
meninę daiktų pusę, paverčiančiomis daiktus meno kūriniais.
„Šis paveldas padarė kultūrinį įnašą ir tapo atspirties tašku kiekvienam šiuolaikiniam, savo kūrybinį kelią pradedančiam italų menininkui. Jis
yra, tarsi, sąlygojamas šio kultūrinio bagažo, tampančio tvirtu
pagrindu, ant kurio galima statyti naujas raiškos formas. Nors ir
būdamos futuristinės ir avangardinės, savyje jos išlaiko tą patį DNR,
kurį sukūrė begalinis, visų praėjusių laikų menininkų darbas“, – sakė
parodos kuratorius.
Italų menininkų paroda išeksponuota puikiose galerijos „Aukso pjūvis“
erdvėse siekiant supažindinti lietuvių publiką su kūriniais, kurie net
ir būdami šiuolaikiniai, savyje išlaiko visus, anksčiau minėtus
komponentus.
