Prieš tragediją kūrė Paryžiuje
Skulptoriui galvoje netelpa mintis, kad Paryžiaus gatvės, kuriomis jis klaidžiojo šiltomis lapkričio dienomis, staiga nusidažys žmonių krauju. Paryžiečiai tada sėdėjo lauko kavinėse prie staliukų, šnekučiavosi.
„Nuožmaus teroro banga užliejo miestą, garsėjantį išskirtiniu svetingumu svetimšaliams, ypač menininkams“, – sakė prieš pat šiurpius išpuolius Paryžiuje viešėjęs klaipėdietis K.Pūdymas.
Skulptorių sukrėtė per televiziją matyti nusiaubtų Paryžiaus gatvių vaizdai. Sužinojęs, kad per išpuolius žuvo 137 žmonės, su kitais klaipėdiečiais uostamiesčio Atgimimo aikštėje jis uždegė žvakutes aukoms, o prie savo dirbtuvės iškėlė gedulo kaspinu perjuostą Prancūzijos vėliavą.
„Prancūzijoje įgijau nemažai bičiulių, mane globojusių, padėjusių pažinti ir pamilti šį nuostabų miestą. Baugu, kad jiems nieko bloga nenutiktų. Kai visur tik ir šnekama apie terorizmo grėsmę, į širdį smelkiasi baimė“, – nerimavo K.Pūdymas.
Prieš tragiškus įvykius Paryžiaus gatvėse K.Pūdymas su kitais iš įvairių šalių suvažiavusiais menininkais buvo įsikūręs tenykščiame Menų miestelyje. Gyveno prie Senos, miesto centre esančiame kvartale netoli Paryžiaus merijos. Prancūzų aprūpintas erdvia dirbtuve lietuvis ten galėjo atsidėti menams – kurti skulptūras.
Sulaukė žvaigždės skambučio
„Buvo ką tik prasidėjęs meno parodų sezonas. Garsiajame „Rudens salone“ savo kūrinius eksponavo pripažinti menininkai ir kylančios žvaigždės. Keturias dienas šurmuliavo menų mugė – žinomiausios pasaulio galerijos kvietė apžiūrėti ekspozicijų, įsigyti garsių menininkų darbų“, – viešnagę prisiminė klaipėdietis.
Paryžiuje K.Pūdymas vėl prisiminė seną svajonę – aplankyti aktorių P.Richard’ą, su kuriuo susipažino prieš 23 metus pirmąkart atvykęs į šį miestą.
Dėl įvairių, kartais kurioziškų aplinkybių lietuviui vis nepavykdavo susitikti su legendiniu aktoriumi.
K.Pūdymas tvirtino nesąs toks žmogus, kad nekviestas brautųsi į garsenybių namus: „P.Richard’as pats ne kartą man siūlė atvykti į jo studiją „Fideline film“ Paryžiuje. Bet sunku prisitaikyti prie jo gyvenimo tempo – aktorius nuolat keliauja, užsivertęs darbais.“
P.Richard’o studija anais laikais veikė netoli Menų miestelio: „Nupėdinau ten, bet šeimininko nepamačiau. Kiemsargis paaiškino, jog P.Richard’as persikėlęs kitur, netgi paaiškino, kaip man atrasti jo biurą.“
Susiradęs aktoriaus biurą klaipėdietis prisistatė jo asistentei, paaiškino vizito tikslą, paliko savo mobiliojo telefono numerį ir greitai sulaukė skambučio – jam pranešta, kokiu laiku P.Richard’as galės priimti svečią iš Lietuvos.
Pažintis užsimezgė gatvėje
K.Pūdymo ir P.Richard’o pažintis užsimezgė 1992 metais ne meno galerijoje, o gatvėje. Tada Prancūzijoje gyvenęs skulptorius modernistas Antanas Mončys pakvietė Klaudijų atvykti į Paryžių.
Pirmą kartą atsidūręs šiame mieste K.Pūdymas lankė muziejus, meno salonus, mėgino siūlyti savo darbus privačioms galerijoms.
„Kartą Monmartre pamačiau būrį žmonių. Visi išpūtę akis stebėjo gatvėje filmuojamą sceną – kažkoks personažas mušė kitą. Epizodas vis buvo kartojamas.
Po paskutinio dublio vaikai nuskuodė prašyti autografų.
Tada ir sužinojau, kad mušamas aktorius yra prancūzų kino žvaigždė P.Richard’as“, – senus laikus prisimena K.Pūdymas.
Komedija „Aukštas blondinas juodu batu“, kurioje P.Richard’as atliko pagrindinį vaidmenį, jau buvo nuskambėjusi – aktorius maudėsi šlovės spinduliuose.
Paryžiaus centre atsidūręs šalia žvaigždės K.Pūdymas nesusitvardė – paprašė autografo.
Dabar K.Pūdymas stebisi savo drąsa: „Iš pradžių P.Richard’o nepažinau – filmuose matytas garbanius atrodė kitaip – trumpai kirptais plaukais. Prisistatęs kaip skulptorius iš Lietuvos garsiam blondinui pusiau juokais pasisiūliau sukurti jo biustą.“
P.Richard’as pasakė bendraująs su įvairiausių žanrų menininkais. Laisvo laiko nėra, bet galėtų pozuoti per pertraukas filmavimo aikštelėje.
Sužinojęs, kur bus filmuojama, K.Pūdymas puolė ieškoti plastilino, o kitą dieną jau lipdė P.Richard’o modelį iš natūros.
P.Richard’as tesėjo pažadą – per pertraukas įsiropštęs į aktorių vagonėlį kantriai pozavo nepažįstamam menininkui, kartais prisnūsdavo.
„Mokiausi prancūzų kalbos, todėl persimesdavome keliais žodžiais. Kartą su juo vakarieniavau vienoje lauko kavinėje“, – prisimena klaipėdietis.
Biustui nulipdyti užteko keturių seansų – Paryžiuje P.Richard’ą dar ir nufotografavęs K.Pūdymas pradėtą modelį atsivežė namo.
Viską baigė savo dirbtuvėje, o vėliau iš bronzos išliejo aktoriaus biustą. Lietuvio kūrinyje įamžintas P.Richard’as – melancholiškas, šiek tiek pavargęs.
Biustą paliko studijoje
K.Pūdymas šią istoriją dabar prisimena kaip avantiūrą: „Net Paryžiuje neįprasta nei iš šio, nei iš to prieiti prie žmogaus, kuris tavęs nepažįsta, o jį žino visas pasaulis, ir ką nors jam siūlyti.“
Klaudijų nustebino P.Richard’o požiūris į svetimšalį menininką: „Jis su manimi bendravo be pasipūtimo, kaip lygus su lygiu, nerodė jokio pranašumo.“
Išlietas P.Richard’o biustas ilgokai stovėjo skulptoriaus dirbtuvėje. Po to K.Pūdymas dar ne kartą lankėsi Paryžiuje ir galiausiai nutarė padovanoti savo darbą garsiam aktoriui.
Paryžiuje gyvenusi poetė ir vertėja Karolina Paliulis jam padėjo susisiekti su P.Richard’o studija. Pakviestas užsukti lietuvis atvyko sutartu laiku, bet šeimininko čia nesurado.
„Metras tuomet lyg tyčia buvo įsipainiojęs į jo filmų herojams būdingą scenarijų – vairuodamas motociklą gatvėje partrenkė dviratininką“, – dar vieną nesėkmingą bandymą susitikti su P.Richard’u prisiminė klaipėdietis.
„Jam tai būdinga, greitai pasirodys“, – pasakė „Fideline film“ darbuotoja, bet menininką spaudė laikas. Studijoje palikęs P.Richard’o biustą nuskubėjo į autobusą, nes turėjo išvykti.
Kitąkart K.Pūdymas sulaukė P.Richard’o asistentės skambučio Marselyje, kur eksponavo savo kūrybą.
Nuo Paryžiaus jį skyrė apie 800 kilometrų. Ir vėl skulptoriui nepavyko paspausti rankos legendiniam blondinui.
Gavęs lietuvio dovanotą biustą P.Richard’as autoriui atsiuntė padėkos laišką, savo nuotrauką su autografu, kurią K.Pūdymas padėjo į archyvą. Po daugelio metų vėl planuodamas pasimatyti su aktoriumi jis vylėsi pamatyti savo kūrinį, kurio atvaizdo nebuvo išsaugojęs.
K.Pūdymas jaudinosi, ar P.Richard’as po tiek metų jį pažins: „Pasiėmiau ir daiktinį įrodymą – portretinę blondino nuotrauką su autografu. Bet jis mane iš karto pažino, apkabino, darkart padėkojo už darbą, kurį atsinešė į biurą. Įsiamžinome prie biusto.“
Pakvietė apsilankyti Klaipėdoje
Ne vienos moters širdį sudaužiusio aukšto blondino garbanos jau praretėjusios.
Bet sportiškos figūros P.Richard’as atrodo patraukliai – sulaukęs 81 metų vis dar bėgioja, slidinėja, vairuoja sportinį automobilį ir motociklą.
Bene labiausiai P.Richard’ą išgarsino išsiblaškėlio muzikanto vaidmuo režisieriaus Yves’o Robert’o filme „Aukštas blondinas juodu batu“ (1970 m.), kuriame jo partneris buvo kitas charizmatiškas prancūzų aktorius Gerard’as Depardieu.
Vėliau šie vyrai dažnai susitikdavo kino studijose. Daugelis filmų, kuriuose jie vaidino, tapo pasaulio kino klasika.
P.Richard’as save vadina senu paryžiečiu. Šiek tiek jaunesnis G.Depardieu irgi deklaruoja karštą meilę Paryžiui, bet ne visi prancūzai juo tiki.
Ypač po to, kai aktorius, dėl pinigų atsisakęs Prancūzijos pilietybės, persikėlė į Belgiją, ėmė blaškytis po pasaulį.
Pasiekęs šlovės zenitą P.Richard’as apsigyveno prie Senos krantinės – baržoje, į kurią investavo daugybę pinigų. Netoli Dievo Motinos katedros plūduriuojantis garsiausio Prancūzijos blondino būstas buvo tapęs Paryžiaus įžymybe, jį smalsiais žvilgsniais varstydavo turistai.
Vėliau P.Richard’as persikėlė į prabangius dviejų aukštų apartamentus Paryžiaus centre, ten įkūrė ir savo biurą. Jokie skandalai jo nelydi, nors oficialiai neišsiskyręs su savo pirmąja žmona, buvusia „Grand Opera“ balerina, P.Richard’as garsėjo ir meilės nuotykiais.
Kalbama, kad dabar jis gyvena su trečia mylimąja – gerokai jaunesne už jį moterimi. Du jo sūnūs iš pirmosios santuokos pasirinko džiazo muzikantų kelią.
Daugiau kaip pusvalandį su P.Richard’u bendravęs K.Pūdymas paklausė, ar aktoriaus barža dar stovi Senoje. Šis šyptelėjęs atsakė jau seniai pardavęs. Vasaras jis leidžia Pietų Prancūzijoje, kur įsigijo vynuogyną, o žiemą grįžta į Paryžių.
Lietuvis P.Richard’ui parodė savo kūrinių katalogą. Jį sudomino naujausias darbas – Klaipėdoje, Danės pakrantėje, įkurdinta „Undinėlė“. Prancūzui patiko šiuolaikiškai traktuojama mitologijos tema, šios skulptūros plastika.
Paryžiuje P.Richard’as, subūręs nedidelę aktorių trupę, stato spektaklius. Tai žinodamas K.Pūdymas ryžosi dar vienai avantiūrai: „Pakviečiau jį su savo trupe apsilankyti rekonstruotame Klaipėdos dramos teatre.“
Kuo tai gali baigtis, K.Pūdymas neįsivaizduoja: „P.Richard’as neatmetė tokios galimybės. Prisiminė viešnages Latvijoje, Gruzijoje. Rygos kino festivalyje jis netgi įteikė savo vardinį prizą – didelį juodą batą.“
Prancūzai gerbia aukštąjį blondiną – išsiblaškęs ir drovus nevykėlis, kuriam galiausiai viskas baigiasi gerai, paliko malonių prisiminimų.
Biure parduoda vyną
Kalbėdami apie G.Depardieu žmonės suka prie smilkinio pridėtą pirštą.
„Daugelis prancūzų nesižavi aktoriumi, kuris tryško džiaugsmu iš Vladimiro Putino rankų gavęs Rusijos piliečio pasą.
G.Depardieu šienauja pievas su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka, didžiuojasi savo tėvo komunistine praeitimi“, – sakė K.Pūdymas.
G.Depardieu ir P.Richard’ą sieja ne tik vaidmenys filmuose, bet ir ta pati aistra – vynuogininkystė. Tiesa, G.Depardieu vynuogynų plotai – gerokai didesni.
Paryžiuje įsteigtas parduotuvių tinklas aktyviai prekiauja aktoriaus pilies rūsiuose brandinamu rūšiniu vynu.
P.Richard’o biure taip pat yra parduotuvėlė, kurioje vyno mėgėjai gali įsigyti aukštojo blondino ženklu pažymėtų gėrimų.
Atsisveikindamas su K.Pūdymu prancūzas jam įteikė butelį savo vyno „Chateau Bel Eveque“, pasak jo, bene labiausiai vertinamo meno pasaulyje.
Ar G.Depardieu ir P.Richard’as susitinka, vaišina vienas kitą savo vynu?
Toks lietuvio klausimas P.Richard’ą nustebino: „Kam G.Depardieu mano vynas, jei savojo – per akis? Mes geriame skirtingų rūšių vyną. Jeigu mūsų vynuogynai būtų šalia, susitiktume, pakeltume taures.“
Susipažino ir su G.Depardieu
Klaipėdietis sukūrė ir G.Depardieu biustą, kurį eksponavo Paryžiaus meno galerijoje „Art Montparnasse“.
Bronzinėje kompozicijoje pavaizdavo euro monetą primenantį padėklą, ant kurio padėta nukirsdinta G.Depardieu galva, aplink išdėlioti vaisiai, vyno taurė, guli kamščiatraukis.
Skandalingąjį G.Depardieu skulptorius prisiminė draugų prašomas sukurti kokį nors intriguojantį, Paryžiaus publikai patrauklų darbą – raziną.
„Giljotinos išradėjų prancūzų nenustebinsi žmogaus galva ant padėklo. Jis simbolizuoja euro zoną, iš kurios G.Depardieu spruko išsigandęs didelių mokesčių. Aktorius mėgsta gerą vyną – kasdien ištuština šešis butelius“, – šmaikščios kompozicijos prasmę atskleidė K.Pūdymas.
Kviečiamas į lietuvių parodą G.Depardieu neatvyko.
Bet po savaitės jau grįžusį Lietuvą K.Pūdymą pribloškė skambutis iš Belgijos, kurioje tuo metu laikinai gyveno į Prancūzijos pilietybę spjovęs G.Depardieu.
„Skambino G.Depardieu, sužinojęs apie mūsų parodą. Sakė negalėsiąs jos apžiūrėti, nes išvyksta į Maskvą, kur nusipirkęs butą. Po to rusų filme kurs žuvusio Čečėnijos prezidento Achmato Kadyrovo vaidmenį.
Atrodo, jis jau buvo peržengę įprastos vyno dozės ribą“, – juokėsi K.Pūdymas.
G.Depardieu pasigyrė savo vynuogynais, kvietė lietuvį atvykti į savo pilį taurės vyno. Sužinojęs, kad K.Pūdymas šiuo metu yra Lietuvoje, aktorius skulptoriui prisakė būtinai skambinti, kai vėl atvyks į Paryžių.
„Kad ir kas kalbama apie G.Depardieu, man jis yra įdomus ir talentingas menininkas. Tokio lygio žvaigždės leidžia sau pliaukšti, ką tik nori“, – prancūzus papiktinusiam aktoriui liaupsių negailėjo K.Pūdymas.
Padėklas su G.Depardieu galva dar neparduotas – eksponuojamas Paryžiaus galerijoje. Draugai frankofilui K.Pūdymui siūlė ir šį darbą įteikti pavaizduotam personažui, tačiau autoriaus tokia mintis nesužavėjo.
„Ironiški kūriniai nedovanojami. G.Depardieu, be kita ko, yra ir apsukrus verslininkas, pilies savininkas. Kur tik jis prisiliečia, pinigai byra į kišenę. Jeigu norės, užsuks į saloną ir nusipirks savo bronzinę galvą.“
