I.Žukauskytės sukurtos brangiausiems prisiminimams saugoti miniatiūrinės sidabro dėžutės, liturgines taures primenantys indai, įkvėpti menininkės pamėgtų pakabukų-amuletų su po stiklu įrėminta šv.Agotos duonele, žiedai ir auskarai – viskas skrupulingai apkaišyta šventumą ir skaistumą simbolizuojančiais atpažįstamais ženklais, tokiais kaip lelija, rūta, kadagys, rožinis... Kiekvienam kūriniui autorė parinko ir ranka užrašė Sigito Gedos eiles, kuriomis sakosi gyvenanti jau pusmetį.
Sakralumu persmelkta juvelyrika paraleliai pasakoja ir menininkės kūrybinių ieškojimų istoriją per temas bei formas, atsiradusias iš jos sapnų, vizijų, vaikystės pievų platumų.
„Kadaise, išleisdama į kelionę dukterį, pagaminau jai žiedą-medalioną su šv.Agotos duonele, kad saugiai grįžtų namo, tada ir prasidėjo pakabukų-medalionų su šios duonelės gabalėliu laikotarpis, – kūrybines metamorfozes atskleidė menininkė. – O šį pavasarį susimąsčiau, kad turbūt ne veltui žmonės senovėje nešiodavo medalionus su jiems brangių žmonių relikvijomis: plaukų garbana ar kremuotų palaikų pelenų žiupsneliu, turėjo ir šventųjų relikvijų garbinimo papročius. Pabandžiau savo kūryboje atgaivinti šią primirštą tradiciją. Kas žino, gal ji ras vietą ir mūsų amžiuje?“
Su juvelyrės tema organiškai susisieja ir E.Galvanausko mažoji plastika, smulkiomis detalėmis labai artima juvelyrikai. „Mums visiems reikalinga dvasinė ramybė, o angelai, ne plevenantys kažkur virš mūsų, bet stovintys greta – ant lauko akmenėlių, tarsi laiko už rankos, žadėdami būti šalia ir sunkią akimirką, ir padėti rasti ramybę širdyje“, – apie savo skulptūras pasakojo autorius ir pridūrė, kad lauko akmenys šioms skulptūroms buvo rinkti Kėdainių krašte, netoli sakralios vietos – Paberžės.
Ir juvelyrikoje, ir skulptūrose atsikartojantis motyvas bei panaudotos tos pačios medžiagos sujungia I.Žukauskytės ir E.Galvanausko darbus į visumą, todėl paroda atrodo vientisa ir išbaigta. Darbuose vyraujanti balta spalva, išreikšta per sidabro blizgesį ir drožtas rago detales, dar labiau sustiprina efemeriškai skaidrią parodos nuotaiką ir puikiai koreliuoja su krematoriume eksponuojamais dailininkės animatorės Jūratės Leikaitės tapybos darbais, sukurtais baltų mitologijos motyvais.
Paroda „Virš vakaro tylos“– vienuoliktoji autorinė paroda, atidaryta Kėdainių krematoriume. Čia savo darbus eksponavo tapytojai Valentinas Ajauskas, Giedrė Riškutė-Kariniauskienė, Ričardas Garbačiauskas, keramikas Algimantas Patamsis pristatė autorinę ir urnų parodas, keramikė Nomeda Marčėnaitė – savo kurtų urnų pirmąją parodą, o menininkas Vaidotas Žukas – keraminius pano. Krematoriumo erdves puošė ir menininkų grupės „Lietis“ metalo plastika bei fotografės Aušros Barysienės meninės fotografijos.
