Iš liaudies skulptūros kilęs Rūpintojėlis nuėjo ilgą jo sampratos kaitos kelią. Vieniems jis – tautos ar lietuvių charakterio simbolis, kitiems – mažytė liaudies meistro drožta skulptūrėlė, treti tvirtintų, kad jis yra šeimos užtarėjas, globėjas.
Artima Rūpintojėlio vaizdavimo tradicija aptinkama įvairių šalių dievybės ar žmogaus vaizduosenoje. Tokia ji buvo etruskų, graikų, romėnų, senovės indų, Sibiro tautų ar Polinezijos mene, tačiau į Lietuvą Rūpintojėlis atėjo su krikščionybe, o jo samprata ikikrikščioniškų laikų nesiekia.
Lietuvos dievdirbiai perėmė šį siužetą iš bažnyčiose ar religiniuose paveikslėliuose matytų Susimąsčiusio Kristaus vaizdavimo pavyzdžių. Katalikiški XVII-XVIII a. Susimąsčiusio Kristaus atvaizdai buvo naudojami Didžiosios savaitės liturgijoje, kelti į altorius, komponuoti į Kryžiaus kelio įvykių pasakojimus, sieti su Jėzaus kalėjime ir nuplakimo epizodais.
Vėliau, XIX a. pab. – XX a. pr. įsibėgėjus Nacionalinio išsivadavimo sąjūdžiui, suaktualinta tautodailė kaip pamatinis tautos savasties ir gyvybės šaltinis. Šio laikotarpio aktyvių lietuvybės paieškų kontekste ir iškyla „tautiškas“ Rūpintojėlis, liaudies kūrybingumo ir išmonės vaisius. Pačiame XX a. 3 dešimtmetyje iškeliama Rūpintojėlio ir lietuvių dvasios bendrystė, jo simbolika susieta su ilgų priespaudos metų kančiomis, nacionaline kaimo kultūra, lietuviškomis vertybėmis.
Paroda „Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio“ supažindina su lietuviško Rūpintojėlio ištakomis, profesionaliosios, daugiausia bažnyčiose funkcionavusios dailės sąveika su liaudiškąja. Parodoje eksponuojami senieji bažnyčiose ir koplyčiose tebesaugomi XVII a. – XX a. I pusėje sukurti meno kūriniai, vaizduojantys Susimąsčiusį Kristų (17 vnt.), taip pat gausi religinės liaudies skulptūrų kolekcija iš įvairių šalies muziejų (79 vnt.). Parodos akcentas – nuotrauka iš 1937 m. Paryžiuje vykusios pasaulinės parodos su Juozo Mikėno ir Vytauto Kašubos Rūpintojėliu centre.
Sovietmečiu uždrausti, o nuo Nepriklausomybės atgavimo įsibėgėję religinės dailės tyrimai įvairiems Lietuvos muziejams sudarė sąlygas surengti keletą įsimintinų parodų. Pirmoji (1999-2003) buvo „Krikščionybė Lietuvos mene“ (Lietuvos dailės muziejus), vėliau sekė parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje, skirtos šv. Kazimiero vaizdavimui, pranciškonų, jėzuitų dailei. Bažnytinio paveldo muziejuje surengtos parodos auksakalystės menui ir liturginės tekstilės istorijai Lietuvoje pristatyti. Nors minėtose parodose liaudies dailė buvo eksponuojama, „Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio“ yra išskirtinė ir pirmoji minėtų renginių kontekste. Paroda nagrinėja religinės ir pasaulietinės kultūros sąsajas, akcentuoja užmirštuosius bažnytinio meno klodus ir nubrėžia punktyrus tarp bene svarbiausio XX a. Lietuvos simbolio, tautos ir valstybės ikonos – Rūpintojėlio ir jo ištakų, senojo katalikiškojo Susimąsčiusio Kristaus atvaizdo.
Parodos kuratorė Gabija Surdokaitė-Vitienė. Eksponatus paskolino aštuonios bažnyčios ir devyni muziejai.
Paroda „Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio“ veiks iki 2016 m. sausio 30 d.
Spalio 8 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio“. Spaudos konferencija – spalio 8 d. 12 val.
