Šiemet, pažymint dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino
Čiurlionio 140-ąsias gimimo metines Kaune, Nacionaliniame
M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vyksta paskaitų ciklas „Pasaulinės
kuratorystės paskaitos“.
Paskaitas apie savo kuruotas parodas, kuriose buvo pristatyti ir
M.K.Čiurlionio darbai, jau skaitė kuratoriai iš Lenkijos, Belgijos, Italijos.
Įvairių šalių kuratoriai atskleidžia nevienareikšmišką savo ir parodų
lankytojų reakciją į garsiojo Lietuvos menininko kūrybą.
Į paskaitą „Modernumo demonas“ klausytojus pakvietė meno parodų
kuratorius iš Italijos G.Romanelli.
Profesorius nuo 1979 metų vadovavo Venecijos miesto muziejams. Nuo 2008
iki 2011 metų jis buvo Venecijos miesto muziejų fondo direktoriumi.
Šiuo metu G.Romanelli -- Buonconsiglio pilies ir Trento provincijos
muziejų mokslinio komiteto pirmininkas. Dėsto architektūros ir
urbanistikos, muziejininkystės ir kolekcijų formavimo istoriją
aukštosiose mokyklose. Yra parodų kuratorius.
Šiais metais M.K.Čiurlionio darbai buvo eksponuojami jo kuruojamoje
parodoje „Modernumo demonai“, kuri buvo pristatyta Italijoje ir
Kroatijoje.
Paskaitos metu G.Romanelli pasakojo, kad rengdamas parodą atrinko
įvairių tautybių garsių ir mažai žinomų dailininkų, kūrusių nuo XIX
amžiaus vidurio iki 1930 metų darbus, kuriuose vaizduojami
įvairias prasmes įkūniję demonai.
Parinktų autorių darbuose demonai, kuratoriaus nuomone, yra ir stiprios
dvasios, kurios verčia žmones kurti, judėti pirmyn, ir žmonių
moralės žlugimo, nelaimių, karo pranašai.
„Idėja surengti tokią parodą kilo prieš kelis metus. 2013 metais
lankydamasis Lietuvoje pamačiau M.K.Čiurlionio darbus. Supratau, kad
du iš jų bene geriausiai galės atspindi visos parodos idėją“, --
pasakojo kuratorius.
Jis pasirinko 1909 metais lietuvio sukurtus darbus „Angelas (Angelo
preliudas)“ ir „Fantazija (Demonas)“.
Kuratorius pasakojo, kad kūrinio „Angelas (Angelo preliudas)“ fone jis
įžiūrėjo modernų miestą su metaliniais viadukais. O Angelas tarsi stebi
modernumo vystymąsi.
„Angelas -- žinios nešėjas, įtakojantis miesto modernėjimą. Miestas turi
nesuskaičiuojamas galimybes tobulėti, nes jį stebi Angelas“, -- savo
požiūrį į kūrinį dėstė lektorius iš Italijos.
Kitas paveikslas „Fantazija (Demonas)“ kuratoriaus nuomone vaizduoja
tamsos dievaitį su šikšnosparnio sparnais.
„Jis stebi ir pats įtakoja miesto, civilizacijos, moralės griuvimą,
žlugimą“, -- kalbėjo G.Romanelli.
Kuratorius pasakojo, kad jo nuomone M.K.Čiurlionio darbuose susipynė
paties menininko gyvenimas, praeitis, o paveikslai tapo tarsi durimis
į ateitį.
Kuratorius tarp kitų kūrėjų pristatė ir vokiečio dailininko Maxo
Klingerio darbus. Kaip ir M.K.Čiurlionį jis šį kūrėją priskyrė
fantastams, kurio kūriniai byloja apie žmonių socialinį ir moralinį
nuopuolį.
„M.Klingeris buvo didelis kompozitoriaus Johanneso Brahmso gerbėjas.
Kūrė pagal jo partitūras. Tai ir vėl persipina su M.K.Čiurlioniu. Tuo
metu nebeliko didelės ribos tarp meno žanrų, jie susipynė“, -- sakė
kuratorius.
Paklaustas, ar Italijoje ir Kroatijoje pristatyta jo paroda „Modernumo
demonai“ turėjo pasisekimą, kuratorius prisipažino, kad dalis jos
lankytojų teigė, jog kūrinių kolekcija prislėgė.
„Parodos lankytojai man, sakė, kad į ją neves savo vaikų. Tačiau dėl to
aš buvau laimingas. Vadinasi pasiekiau tokį rezultatą, kokio norėjau,
sujudinau parodų lankytojų sąmonę. M.K.Čiurlionio darbai buvo
ekspozicijos siela“, -- sakė G.Romanelli.
Spalio 8 dieną Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vyks
paskutinė paskaitų ciklo valanda.
Paskaitą „Kaip Vakarų Europa atrado Čiurlionį“ skaitys svečias iš
Prancūzijos Serge Fauchereau.
Meno istorikas ir tarptautinių parodų kuratorius yra daugelio
monografijų apie XX amžiaus meną ir kūrėjus autorius, analizavęs ir
M.K.Čiurlionio kūrybą. Paskaita vyks anglų kalba.
