Priminti dviejų šalių, kurias skiria Baltijos jūra, draugystės 25-metį prasmingu meno kūriniu panoro Švedijos ambasados Lietuvoje darbuotojai ir šios šalies verslininkai. Švedų paprašytas vilnietis menininkas T.Gutauskas su architektais Gintaru Čaikausku ir Virginija Venskūnienė parengė skulptūros „Plunksna“ maketą. Kūrybinė grupė norėtų ją pastatyti pajūryje – Kuršių nerijos teritorijoje.
Kūrėjai siūlo plunksną įbesti Smiltynėje
Pristatydami skulptūros „Plunksna“ idėją autoriai aiškino, kad švedai pageidauja lengvų formų, nesudėtingos stilistikos kūrinio. Jiems bene labiausiai patiko tarsi atsitiktinai į pajūrio smėlį įsmigusios jūros paukščio plunksnos – atgijusių ir stiprėjančių Lietuvos ir Švedijos ryšių simbolio – idėja.
Klaipėda pasirinkta todėl, kad nuo jos arčiausiai iki Stokholmo – Švedijos sostinės ir didžiausio šios valstybės uostamiesčio. Užsakovai siūlo skulptūros postamentui panaudoti švedišką granitą, o 7-8 metrų aukščio plunksna būtų nuliedinta iš bronzos. Paminklą puoštų akmenyse išraižyti lakoniški užrašai švedų, lietuvių ir net kuršių kalbomis.
Vietos paminklui ieškoto Melnragės paplūdimiuose, Girulių pajūryje tarp kopų, net ant Klaipėdos uosto molų, kol nuspręsta, jog švediškoji „Plunksna“ gražiausiai atrodytų Smiltynėje, netoli kelio į Lietuvos jūrų muziejų. Ten skulptūra atsivertų ne tik praeiviams, bet ir uosto kanalu į kruizinių ir keleivinių laivų terminalus plaukiantiems laineriams.
„Knaisiotis po istoriją, prisiminti karus, kitokius skaudžius praeities įvykius švedai nenori. Toks kūrinys būtų jų dovana Lietuvai, pažymint naujus dviejų Baltijos regiono šalių draugystės, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo santykius“, – aiškino T.Gutauskas.
Vieni pritaria idėjai, o kiti – šaiposi
Monumentalių meno kūrinių miesto erdvėse projektus svarstančios Klaipėdos savivaldybės Įvaizdžio komisijos pirmininkė Nijolė Laužikienė iš esmės teigiamai vertina „Plunksnos“ autorių idėjas, nors skulptūrai siūloma vieta dar kelia šiokių tokių abejonių.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNP) vadovė Aušra Feser neįžvelgė jokios blogybės, jeigu T.Gutausko kūrinys iškiltų Smiltynėje – UNESCO globa apgaubto draustinio teritorijoje.
Tačiau vietiniai urbanistai, architektai, dailės, vizualinio dizaino specialistai pastatė šerį, esą Smiltynėje tokioms skulptūroms – ne vieta. Dėl to, kad čia jau stovi kitas beveik 20 metrų aukščio jūrų paukščio atvaizdą primenantis memorialinis paminklas „Albatrosas“, įamžinęs visais laikais žuvusių Lietuvos jūrininkų ir nuskendusių laivų atminimą.
„Ne visiems kitų Lietuvos regionų gyventojams artima jūros dvasia. Jeigu Smiltynėje iškiltų dar viena aukštuminė skulptūra, sklandytų anekdotai – kokie albatrosai, švedų ar lietuvių, čia pribarstė savo plunksnų“, – šmaikštavo ilgametis Jūros švenčių Klaipėdoje apipavidalintojas, dailininkas Anatolijus Klemencovas.
Panašiai galvoja Klaipėdos savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika: „Ėjo žmonės, pamatė patikusią pievelę ir nusprendė, neva čia yra pati geriausia vieta statyti sumanytą paminklą. Kilnios švedų dovanos niekas neatsisako, bet padarykite ją gražią.“
„Albatroso“ autorius klaipėdietis skulptorius Klaudijus Pūdymas irgi stebisi artima „Plunksnos“ ir jo kūrinio kaimynyste: „Negi profesionalai nesuvokia, jog šalia atsidūrę du panašios stilistikos darbai kontrastuos, stelbs vienas kitą ? Kitas reikalas, kai kuriami skulptūrų parkai, bet Smiltynėje tokių nenumatyta.“
Skulptūra – politikų užsakytas kičas?
K.Pūdymą pribloškė liberali KNNP direktorės A.Feser pozicija: „Kai Smiltynėje statėme „Albatrosą“, jos pirmtakė Aurelija Stancikienė mums nurodinėjo, kad šis paminklas turi būti pagamintas ne iš plieno lakštų, o iš Kuršių nerijos kraštovaizdžiui būdingų elementų – medžio arba karklų vytelių.“
Metalinio „Albatroso“ statybą inicijavusiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai paminklo projektą teko derinti su įvairiomis institucijomis – tik po ilgų svarstymų ir įrodinėjimų priimtas specialus Vyriausybės nutarimas.
Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų komisija T.Gutausko grupės užmojį realizuoti savo idėjas Smiltynėje vertina kaip „skubotą darbą“ – pateiktas tik vienas galimas variantas, kurio nėra su kuo lyginti, nuspręsti, kuris yra geresnis.
Panaši Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus ekspertų nuomonė: dekoratyvinės skulptūros „Plunksna“ idėja – banaloka, semantika – neįskaitoma. Autorių pasirinkta simbolika gali sukelti ne tautų draugystės, o kažkokių literatūrinių, gal net su biurokratine rašliava susietų asociacijų.
LAS ir LDS ekspertai galiausiai numojo ranka, konstatavę, kad siūlomas kūrinys tėra „konjunktūrinis kičas“. Atsisakę svarstyti neva politika dvelkiančių skulptūrų išvaizdos, jų išdėstymo viešose erdvėse klausimus menininkai, regis, viską paliko spręsti Klaipėdos savivaldybei.
Įgyvendina ambasadorių užsakymus
Kritikos sujaudintam T.Gutauskui atrodo, kad uostamiesčio architektai ir dailininkai – pavyduoliai, pritariantys tik savo gildijos idėjoms ir darbams. Išsakytas pastabas dėl „Plunksnos“ išvaizdos ir vietos parinkimo vilnietis skulptorius supranta savaip: „Švedai nenori pompastikos, o klaipėdiečiai jos nori.“
Klaipėdos menininkai jau atvirai traukia per dantį T.Gutauską bei jo bendraminčius prisimindami pavasarį Vilniuje, prie komercijos ir administracijos komplekso „Grand office“, išdygusi kitas kūrėjų grupės darbą – panašios tematikos skulptūrą „Suomis“.
Suomijos ambasados užsakymu T.Gutausko sukurtos dešimties metrų aukščio skulptūros atidengimo iškilmėse dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, kiti garbingi svečiai.
„Gal sostinės aikštes ir skverus užtvindė užsienio ambasadų lėšomis statomi meno kūriniai – kitiems laisvų erdvių nebeliko?“ – svarstė dabar Kaune gyvenantis „Albatroso“ autorius K.Pūdymas.
T.Gutauską išgarsino kitas jo monumentalus kūrinys Vilniuje „Laisvės kelias“ – Konstitucijos prospekto ir Geležinio vilko gatvės sankryžoje iš trispalvių plytų sumūryta dekoratyvi siena.
Patriotiškai nusiteikusiems žmonėms siūlyta už simbolinį mokestį įsigyti vardinių plytų. Iš jų ir buvo sudėliota Baltijos kelio 20-mečiui skirta originali skulptūrinė kompozicija. Vėliau paaiškėjo, kad šis T.Gutausko kūrinys nėra ilgaamžis – memorialinės sienos plytos pradėjo trupėti.
