Kai 1955 metais tapybos profesorius Arnoldas Bode sumanė gimtajame Kaselyje surengti parodą, pirmiausia jis norėjo vokiečių publikai parodyti avangardinį meną, kurį nacionalsocialistai prakeikė kaip „degeneratyvų“ ir išmetė iš visų Trečiojo reicho muziejų. Be to, jis svajojo grąžinti Kaseliui vienos svarbiausių Europoje parodų erdvės vardą.
Iki karo miestas išties turėjo kuo didžiuotis: vietos muziejus „Fridericianum“, XVIII a. pabaigoje pastatytas Heseno landgrafų įsakymu, vienas pirmųjų Europoje atvėrė duris plačiajai publikai. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą muziejus buvo smarkiai apgriautas ir po dešimties metų vis dar nebuvo atstatytas. Atidaryti naują ekspoziciją pasitaikė puiki proga – vasarą mieste vyko federalinė sodininkystės paroda BUGA, ir A.Bode pamanė, kad flioksų bei gladiolių mėgėjams galbūt patiks ir P.Picasso abstrakcijos.
Kaip tarė, taip padarė. Per sodininkystės parodą paskubomis suremontuotose „Fridericianum“ patalpose kabojo ne tik kubizmo pradininko darbai, bet ir V.Kandinskio, Oskaro Kokoschkos, Alexejaus Jawlensky, Augusto Macke's, Maxo Beckmanno, Ernsto Ludwigo Kirchnerio, Otto Dixo ir daugelio kitų autorių drobės. Iš viso parodyti 137 dailininkų iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Olandijos ir Didžiosios Britanijos darbai, kurių pasižiūrėti atėjo daugiau kaip 130 tūkstančių žmonių.
Netikėta pirmosios „Documenta“ sėkmė taip įkvėpė A.Bode, kad po kelerių metų jis nutarė vėl surengti parodą – šį kartą ekspozicijos centre atsidūrė įvairių abstrakcionizmo srovių, atsiradusių pokario Europoje, pavyzdžiai, amerikiečių abstrakčiojo ekspresionizmo atstovų Jacksono Pollocko, Marko Rothko darbai, taip pat grafika ir skulptūra – Kaselyje eksponuotos Henry Moore'o ir Alexanderio Calderio skulptūros.
Beveik iš karto „Documenta“ išsiveržė iš „Fridericianum“ ir užliejo visą miestą. Viena didžiausių ir garsiausių ekspozicijų jos istorijoje – 1982 metais vokiečių dailininko postmodernisto Josepho Beuyso pradėtas projektas „7000 ąžuolų“ – tiek medžių jis užsimojo pasodinti Kaselyje. Miesto centre atsirado didžiulė septynių tūkstančių bazalto luitų krūva – J.Beuysas, padedamas savanorių, jas tampė ir šalia sodino po ąžuolą. Projektas truko penkerius metus ir buvo baigtas kaip tik iki kitos parodos. Tiesa, J.Beuysas jo pabaigos nesulaukė – 1986 metais mirė.
Kai kurie „Documenta“ eksponatai liko mieste. Taip, pavyzdžiui, atsitiko amerikiečių menininko Jonathano Borofsky skulptūrai „Man walking to the sky“, sukurtai 1992 metų parodai. 25 metrų skulptūra, vaizduojanti žmogų, einantį viršun pasvirusiu metaliniu vamzdžiu, taip patiko Kaselio gyventojams, kad po parodos jie už savo lėšas ją išpirko.
Dabar „Documenta“ yra vienas pagrindinių šiuolaikinio meno renginių pasaulyje, sutraukiantis šimtus tūkstančių žmonių. Paroda gavo „šimto dienų muziejaus“ vardą – paprastai ji prasideda birželio pradžioje ir visą vasarą Kaselis virsta parodų sale po atviru dangumi.
2020 metais planuojama atidaryti „Documenta“ institutą, kuris ne tik rems mokslininkus, studentus ir aspirantus, nagrinėjančius parodos istoriją, bet ir padės rengti būsimąsias ekspozicijas. 60-mečio proga parodos archyvas perduotas kompanijai „Documenta GmbH“, kurią, be Kaselio, finansuoja Heseno federalinė žemė. Taigi archyvo, kuriame daugiau kaip 90 tūkstančių knygų, 20 tūkstančių skaidrių, 7 tūkstančiai fotografijų ir 2 tūkstančiai videofilmų, dabar laukia dvigubas finansavimas, o būsimojo instituto – naujos galimybės.
Nuo 1972 metų kiekviena „Documenta“ turi savo kuratorių, kuris suformuluoja pagrindinę ekspozicijos temą ir duoda toną parodai. Pavyzdžiui, meno istorijos specialistas Manfredas Schneckenburgeris 1987 metais aštuntajai „Documenta“ parodai pasiūlė karo ir prievartos meninio apmąstymo temą, o 2002 metais iš Nigerijos kilęs Okwui Enwezoras, šių metų Venecijos bienalės kuratorius, 11-ajai „Dokumenta“ suteikė afrikietiško atspalvio.
2012 metais 13-ąją parodą aplankė daugiau kaip 860 žmonių. Kita „Documenta“ vyks 2017 metais nuo birželio 10-osios iki rugsėjo 17-osios. Paroda bus surengta vienu metu dviejose vietose – be Kaselio, dalis eksponatų bus parodyta Atėnuose. Taip nusprendė 14-osios „Documenta“ kuratorius lenkas Adamas Szymczykas, iki 2014 metų ėjęs Bazelio „Kunsthalle“ muziejaus direktoriaus pareigas. Kokius akcentus jis sudėlios, kol kas nežinoma.
Parengė Milda Augulytė
