Įvedus eurą liko 800 tonų nebenaudojamų litų ir centų monetų. Šiuos pinigus Lietuvos bankas įpareigotas sunaikinti.
Iš 600 kilogramų nebereikalingų centų monetų Vilniuje, Gedimino prospekte, numatyta pastatyti paminklą lito tėvu vadinamam prieškario akademikui, pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui.
Jau šią savaitę turėtų paaiškėti, kas iš dešimties pakviestų dalyvauti konkurse skulptorių šį paminklą kurs.
Paminklui parinkta Lietuvos banko pastato niša prie vartų Gedimino prospekte.
Postamente turėtų matytis lito monetų briaunos, o pati skulptūra bus liejama iš monetų lydinio. Geriausiai tam tinka lietuviškų centų monetos, nes jos iškaldintos iš vario, cinko ir nikelio lydinio.
Pinigų muziejaus direktoriui Vidmantui Laurinavičiui neteko girdėti, kad kur nors pasaulyje iš nebenaudojamų monetų būtų statomi paminklai atpažįstamam asmeniui.
Piramidę statė studentai
Pinigų muziejuje Vilniuje jau yra savotiškas paminklas lietuviškiems pinigams – čia stovi piramidė iš nebenaudojamų centų. Šiuo metu ji registruojama Guinnesso rekordų knygoje.
Šią piramidę prieš pat euro įvedimą per tris savaites maždaug dešimties studentų komanda pastatė iš 1 milijono 935 idealiai lygių monetų. Ji sveria 831 kilogramą.
„Kai darbas užtruko ilgiau, nei planuojama, pagelbėti vakarais ateidavo ir Lietuvos banko valdybos nariai“, – prisimena V.Laurinavičius.
Ketina panaudoti kupiūras
Besiilgintiems lietuviškų pinigų žmonėms Lietuvos bankas planuoja pagaminti suvenyrų iš susmulkintų litų kupiūrų.
Kiekvienam šitokiam daiktui ketinama panaudoti 300–400 susmulkintų ir beveik neatpažįstamų banknotų.
Tačiau, anot Pinigų muziejaus direktoriaus, pernelyg didelio lietuvių susidomėjimo nebenaudojamais litais nėra.
Suvenyrais domisi išeiviai
Tuo metu verslininkai įsitikinę, kad iš buvusių lietuviškų pinigų galima ir uždirbti.
„Mažo verslo laboratorija lito nostalgijai išmatuoti“, – taip savo internetinę parduotuvę vadina vilnietė žurnalistė Jolita Mažeikienė.
Čia galima įsigyti jos bei kitų gamintojų sukurtų dovanų, susijusių su litu, – papuošalų, piniginių, kortų, marškinėlių.
Bene didžiausią paklausą turi sąsagos su litais. Šių aksesuarų užsakymai plaukia iš visų žemynų, daugiausia – iš Didžiosios Britanijos, Airijos, Norvegijos. Ten įsikūrusios gausiausios naujųjų emigrantų bendruomenės.
Pastaruoju metu neretai užsakomi medalionai su litais, skirti vaiko krikštynoms.
Pinigai turi būti nukaldinti tais metais, kai kūdikis gimė, dažniausiai – 2014-aisiais. Tokį litą sunku gauti – tais metais jų beveik negamino.
Seni pinigai tinka kurti meną
Įvairiose pasaulio šalyse buvę pinigai naudojami meno objektams, ornamentams.
Lietuvoje šiais metais buvo surengta šiuolaikinio meno paroda „Nesunaikinamas litas“, kur buvo eksponuojami daiktai iš susmulkintų lito kupiūrų.
Dailininkė Tiju Enė Vaivadienė panaudojo lietuviškas 1 cento monetas paveiksle „Mano kapitalas“.
Skulptorius Vytautas Kusas suklijavo Kalėdų eglutę vien iš centų, kuriuos autorius rado pamestus ant gatvės grindinio.
