Kai tik apie tai buvo kalbama parodoje-diskusijoje „Kodėl Vilniuje nėra menininkų studijų-dirbtuvių?“, kuri surengta Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) projektų erdvėje „Malonioji 6“.
Juk Lietuvoje po nekilnojamo turto kainų kilimo ir kritimo, meno inkubatorių ir kūrybinių industrijų vajaus bei šimtų į rinką išleistų kultūros vadybos ar kūrybinių industrijų studentų situacija nė trupučio nepasikeitė.
Tuščių sklypų kaip ir apleistų pastatų vis dar yra, tačiau trūksta aktyvios kūrybingos erdvės su kuriančiais menininkais, rodančiais savo kūrybą visuomenei atvirose studijose. Jie slepiasi priemiesčiuose ir paribiuose. Tiesa, buvo viena iniciatyva – „Fluxus ministerija“, bet jos iniciatorių Artūrą Zuoką išrinkus meru, ji greitai buvo uždaryta.
„Meno spaustuvės“ sėkmės istorija
Nuo tada menininkų erdvės nuolat tvyro ore. Todėl LTMKS narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto profesorius architektas Kęstutis Lupeikis pasiūlė studentams sukurti tarpdisciplininio meno centro projektą. Tai buvo viena bakalauro baigiamųjų darbų tema.
Sukurti projektai materializavo idėją ir buvo pristatyti LTMKS projektų erdvėje „Malonioji 6“, o apie tolimesnį šios idėjos įgyvendinimą ir vyko pokalbis viso vakaro metu.
Pokalbyje dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Audronis Imbrasas, Vilniaus vyriausiasis architektas Artūras Blotnys, architektai K.Lupeikis, Tomas Grunskis, Gintaras Kuginys ir nemažai meniinkų. Pokalbį moderavo LTMKS pirmininkas Vytautas Michelkevičius.
A.Imbrasas pasidalino savo sėkmės istorija kaip jam kartu su kolegomis nuo 1999 metų pavyko nenaudojamos spaustuvės pastatus paversti „Menų spaustuve“ – aktyviai veikiančiu performatyviųjų menų centru. Tačiau klausimas, kodėl vizualiųjų ir tarpdisciplininių menų atstovai iki šiol neturi panašaus pobūdžio centro, taip ir liko neatsakytas.
Galima buvo suprasti, kad menininkams tiesiog trūksta iniciatyvos ir organizuotumo, nes dabartinėje visuomenėje „niekas nieko nebeduoda, viską reikia susirasti patiems“.
Centras – menininkams ir visuomenei
Diskusijos metu kalbėta, jog šiuo metu veikiančios atskiros menininkų studijos Vilniuje (Aguonų ir Saltoniškių gatvėse) nepajėgia tapti menininkų ir miestiečių traukos centru, nes jose dirba atskiri menininkai, neturintys bendrų interesų.
Tačiau menininkų organizacija (tokia kaip LTMKS) tikrai galėtų tapti kūrybišku branduoliu, dalimi miesto kūrybinio konglomerato, kuris skatina aktyvią kaimynystę, pritraukia investicijas ir prisideda prie Vilniaus, kaip šiuolaikiniam menui atviro miesto, įvaizdžio kūrimo.
Architektai ir menininkai sutarė, jog Tarpdisciplininio meno centro įkūrimui būtina pačių menininkų iniciatyva. Svarstant, kurioje Vilniaus vietoje jis galėtų įsikurti, vertėtų pagalvoti ir teigiamą tokio darinio įtaką miegamųjų rajonų atgaivinimui. Kurdami centro pastato projektą studentai turėjo atsižvelgti į tai, kad visuomenės įtraukimas į jo veiklą ir meno mėgėjų auditorijos didinimas – svarbiausi šio centro tikslai.
Savo diplominiuose darbuose būsimi architektai siūlė kelių tūkstančių kvadratinių metrų erdves su studijomis menininkams, multifunkcine erdve parodoms, koncertams ir performansams. Neužmirštos ir kavinės bei nuomojamos patalpos verslui, kurios padėtų išlaikyti pastatą. Centrą siūlyta įkurti šiuo metu nenaudojamuose ar apleistuose sklypuose sostinės senamiestyje, pavyzdžiui, šalia Šiuolaikinio meno centro.
Tarpdisciplininis menas – Žvėryne
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS) įkurta 1998 metais. Ji vienija daugiau kaip 90 šiuolaikinio meno kūrėjų, tačiau visuomet buvo virtuali organizacija (be patalpų) ir savo projektus rodydavo klube „Kablys“, Šiuolaikinio meno centre, „Fluxus ministerijoje“, viešose erdvėse Vilniuje ir kituose miestuose. Nuo 2014 metų ji kuruoja mažytę parodų erdvę sostinės Žvėryno rajone „Malonioji 6“. (www.letmekoo.lt.)
