Buvusioje prancūzų monarchų rezidencijoje Versalyje A.Kapooro paroda išprovokavo net kvietimus ją boikotuoti. Kelios organizacijos išplatino peticiją, reikalaujančią pašalinti iš ekspozicijos kai kuriuos kūrinius.
Jas labiausiai suglumino Versalio rūmų sode, kurį kasmet aplanko apie 5 milijonus žmonių, iškilusi skulptūrinė kompozicija „Purvinas kampas“. Ją pats menininkas pavadino „Karalienės vagina“. Kai kas kūrinį susiejo su karaliene Marija Antuanete.
Tai – 10 metrų aukščio ir 60 metrų ilgio abstrakti skulptūra iš plieno ir akmens. Jos viduryje – skylė.
Versalio rūmuose iš viso eksponuojamos 6 A.Kapooro skulptūros. Agentūra DPA pranešė, kad prieš atidarymą menininkas prisipažino tikėjęsis protestų, bet ne tokių audringų. Pasak jo, kiekvienas jo skulptūrose mato tai, ką nori.
61 metų A.Kapooro pasiteisinimai žiūrovų nenuramino. Visuomeninė organizacija „CitizenGo“ pareikalavo pašalinti iš Versalio sodo sukulptūras, kurios, jos manymu, žemina Versalį savo „seksualiniu charakteriu“.
Šios visuomeninės organizacijos peticijoje rašoma: „Ši instaliacija glumina daugybę prancūzų ir Versalio lankytojų, kuriems svarbios Prancūzijos kultūrinės vertybės, istorinis palikimas ir pagarba moteriai“.
„A.Kapooras provokuoja skandalą“, – pareiškė radijo stotis „Europe 1“. Konservatyvusis dienraštis „La Figaro“ skulptūroje įžvelgė menininko pastangas „naudoti Versalį kaip objektą, kuriuo išryškinami du meno tipai: šiuolaikinis šokiruojantis A.Kapooro ir kelių amžių senumo elegantiškasis Prancūzijos rūmų stiliai.
Atsirado ir menininką ginančių leidinių. Jaunimo kultūrai atstovaujantis žurnalas „Les Inrocks“ pareiškė, kad tik „fašistuojantys komentatoriai“ gali būti nusiteikę prieš šią skulptūrą. Įžvalgesni apžvalgininkai tiesiog šaipėsi, kad A.Kapooras apsėstas moterų lytinių organų ir nieko naujo neparodė.
„A.Kapooro „Karalienės vagina“ – labai kvaila: plati, brutali, negrabi, lyg piltuvėlis juodoje skylėje. Turėčiau pasakyti, kad man jau per akis tokių vaginų. Maniau, kad jų laikai baigėsi daugiau nei prieš pusę amžiaus, kai pasirodė Davido Herberto Lawrence'o romanas „Ledi Čaterlei meilužis“ ir kai viskas, kas atrodė pailga, buvo penis, o kiekviena skylė buvo vadinama vagina“, – ironizavo „The Guardian“ apžvalgininkė Michele Hanson.
Indų kilmės britų menininkas A.Kapooras savo kūriniams naudoja įvairias medžiagas ir juose narplioja pačias įvairiausias temas. Kaip aliuziją į Versalio rūmų 300 metų senumo veidrodžių salę jis pastatė skulptūras „C-Curve“ ir „Sky Mirror“, kuriose atsispindi apversti rūmai ir jų lankytojai.
Meninė patranka „Šaudymas į kampą“ prieš porą metų jau spėjo iššauti Berlyne. Ši patranka siejama su falo simboliu ir kraujo ejakuliacija. Instaliacija įrengta Versalio istorinėje žaidimų salėje. Šioje salėje 1789 metų birželio 20 dieną įvyko tai, ką kai kurie istorikai laiko net svarbesniu įvykiu nei Bastilijos šturmas liepos 14-ąją: čia buvo prisiekta nesiliauti posėdžiavus, kol nebus priimta konstitucija.
Interviu prancūzų leidiniui „Le Journal du Dimanche“ A.Kapooras paaiškino, kad savo skulptūromis Versalio rūmų ansamblyje siekė sugriauti geometrinę parko simetriją. „Norėjau jam suteikti šiek tiek chaoso“, – pareiškė menininkas. Kaip parodė protestai, jam tai visai pavyko.
Šuolaikinio meno parodos Versalio rūmų komplekse rengiamos reguliariai nuo 2008 metų. Jau pirmaisiais metais įsiplieskė skandalas dėl įvairiaspalvių pripučiamų skulptūrų, kurias sukūrė amerikiečių menininkas Jeffas Koonsas. Konservatyviosios organizacijos šiuos kūrinius pavadino Prancūzijos kultūrinio paveldo įžeidimu.
