Pirmą kartą sostinėje vyksiantis atviros architektūros festivalis „Open House Vilnius“ išskirtinis tuo, kad jo metu miestiečiai gali žvilgtelėti į slapčiausias pastatų kertes.
Renginio organizatoriai tikina, kad smalsuoliai galės išklausyti ir netikėtas pastatų istorijas.
Pastatai kuria charakterį
„Architektūra nėra tik pastatų fasadas, kuriuos kiekvieną dieną matome gatvėse.
Tai kultūros dalis, savotiškas architekto parašas miesto erdvėje.
Pastatai kuria miesto charakterį, jį ir kviečiame pažinti. Norime, kad tarp žmonių ir architektūros pranyktų barjeras, ji taptų pažįstama ir atpažįstama.
O tai padaryti galima tik tiesiogiai ją patiriant“, – teigia viena festivalio organizatorių architektė Vita Soltonaitė.
Sumanymui – 23 metai
Į Vilnių iš Londono atvyko ir architektūros kritikė bei „Open House“ idėjos sumanytoja Victoria Thornton.
Ne vieną profesinį apdovanojimą pelniusi V.Thornton įsitikinusi, kad tik kokybiški pastatai ir viešosios erdvės yra neatsiejami nuo gyvybingų miestų kūrimo ir puoselėjimo. Tačiau dažnai tarp visuomenės ir miestų kūrėjų iškyla nesusikalbėjimo sienos.
Norėdama sugriauti tokias sienas prieš 23 metus architektė ėmėsi rengti atviros architektūros festivalius.
Pirmasis 1992-aisiais buvo surengtas Londone, vėliau V.Thornton įsteigė pasaulinį „Open House Worldwide" tinklą.
„Tai geriausias būdas mokytis, suprasti ir diskutuoti apie mūsų miestų ir architektūros kokybę“, – neabejoja britė.
Baroką paliks nuošalyje
„Open House Vilnius“ metu bus galima susipažinti su 30 architektūros objektų, kurie sostinėje iškilo XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiuje.
Šis laikotarpis buvo pasirinktas neatsitiktinai – šiuolaikinė Vilniaus architektūra yra nepelnytai pamirštama.
„Žmonės pažįsta barokinius ar gotikinius Vilniaus pastatus, bet apie kitą architektūrą dažnai neturi nuomonės.
O juk sostinėje kyla išskirtinių architektūrinių sprendimų pastatai, laimi svarbius apdovanojimus.
Tikime, kad festivalis sudomins žmones šiuolaikine architektūra, jie ims sekti jos tendencijas“, – sakė V.Soltonaitė.
Objektų – per akis
Vėlyvojo modernizmo architektūrą reprezentuos Nacionalinė dailės galerija, kurios restauracija yra viena įdomiausių ir kokybiškiausių, Kompozitorių sąjungos pastatas Žvėryne, kuris yra vienas pirmųjų šiaurietiškojo modernizmo pavyzdžių Lietuvoje.
„Neringos“ restorano sienos yra sugėrusios ne vieną pikantišką istoriją, o Santuokų rūmai išsiskiria plastiškomis formomis ir dinamiška tūrine kompozicija, „Minties“ gimnazijos architektūra laužė sovietinius stereotipus.
Architektūrai, atsiradusiai po Nepriklausomybės atkūrimo, atstovaus laiką pralenkusi Estijos ambasada, minimalizmu išsiskiriantis menų inkubatorius „Rupert“, modernus WIX biuras, Benedikto namai-muziejus, „Swedbank“ būstinė su terasomis Konstitucijos prospekte, dar statomas išskirtinis gyvenamųjų namų kvartalas Rasose, naujasis Gaisrinės ir Bendrojo pagalbos centro pastatas, Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras. („Sostinė“)
Apie neįprastą festivalį – skaičiais
30 – tiek pastatų bus galima aplankyti šį savaitgalį.
59 – tiek vyks renginių: paskaitos, diskusijos, koncertai.
70 architektų prisidėjo rengiant festivalio programą.
200 savanorių talkino organizuojant festivalį.
400 – tiek bus surengta ekskursijų.
