Trečiadienį Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje „Stiklių“ įmonė surengs senosios kartos dailininko R.Miknevičiaus kūrybos ir paramos vakarą.
Pirmą kartą bus galima išvysti beveik dvi dešimtis šio menininko darbų, kurie jau daug metų puošia „Stiklių“ viešbučio interjerą. 77 metų dailininkas jų niekada nepristatė parodose, todėl dauguma kūrinių – naujiena ne tik plačiajai publikai, bet ir paties dailininko mokiniams ar bendradarbiams.
Renginyje įvyks ir vieno R.Miknevičiaus kūrinio aukcionas.
„Žinojome, kad dirbo daug, bet niekam nerodė“, – apie kolegą sakė kitas žinomas grafikas, Nacionalinės premijos laureatas Arvydas Každailis.
Pasak jo, R.Miknevičius studijavo XVII amžiaus flamandų tapybos meistrų kūrybą, ypač domėjosi senąja grafikos ir tapybos technika, stengėsi ją išbandyti, įvaldyti.
R.Miknevičius – vienas iš nedaugelio istorinių tapybos ir grafikos technikų tyrinėtojų ir ekspertų Lietuvoje. Jam didelį įspūdį darė XVI–XVII a. Vakarų Europos dailė, kurios variacijas mielai kūrė ir pats.
Kūrė ir pinigus, ir herbus
Nors daugelis R.Miknevičiaus paveikslus kūrybos vakare pamatys pirmąkart, kiti jo darbai net labai gerai žinomi. Juk būtent šis žmogus vadovavo būriui dailininkų, kurie sukūrė pirmuosius atkurtos Lietuvos pinigus – talonus su Lietuvos gyvūnų atvaizdais. Juos žmonės vadino tiesiog žvėriukais.
Iškilus grafikas – ir talonų, ir litų, ir pašto ženklų autorius. R.Miknevičius sukūrė pirmąjį 500 litų banknoto variantą, kuris dėl ekonominių ir su banknotų saugumu susijusių priežasčių taip ir nepasirodė apyvartoje. Vėliau jį atsižvelgdamas į naujus saugumo reikalavimus pataisė grafikas Giedrius Jonaitis.
„Buvo daug ginčų dėl litų. O penkių šimtų litų banknotas – vienas ilgiausiai darytų. Kilo abejonių, ar dėti peizažą, ar ne“, – prisimena R.Miknevičius.
Būdamas Lietuvos heraldikos komisijos narys dailininkas sukūrė daugybės šalies miestų ir miestelių herbus. Vienas paskutinių jo darbų šioje srityje – Kauno herbas.
Ne vienus metus dailininkas dėstė Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedroje.
Prasta sveikata R.Miknevičiui vis dar trukdo prisėsti prie stalo ar molberto. Kaip pasakojo dailininką globojanti Margarita Jankauskaitė, jis vis sudėlioja savo darbo įrankius, bet pradėti naujo kūrinio taip ir neišdrįsta.
Kolekcija – „Stikliuose“
R.Miknevičiaus grafikos darbų galima rasti Lietuvos dailės muziejaus fonduose. Tai nedidelio formato sausosios adatos technika sukurti peizažai ir animalistinio žanro kūriniai, liudijantys virtuozišką technikos įvaldymą, nepriekaištingą atspaudo kultūrą ir dailininko susižavėjimą senaisiais Europos graviūros meistrų kūriniais.
Bene didžiausia R.Miknevičiaus kūrybos kolekcija priklauso „Stiklių“ įmonės bendraturčiams – Anai ir Aleksandrui Ciupijams bei R.Zakarevičiui.
Tai tris dešimtmečius kauptas maždaug pusšimčio tapybos, grafikos, piešinių ir heraldikos darbų rinkinys: istorinės, mitologinės ir animalistinės kompozicijos, peizažai ir natiurmortai.
Paklaustas, kas paskatino surengti tokį Lietuvoje dar gana neįprastą kūrybos ir paramos vakarą, R.Zakarevičius sakė, jog sumanymas kilo sužinojus, kad pasiligojusiam kūrėjui reikia paramos.
„Pas mane atėjo R.Miknevičiaus giminės ir mokiniai prašydami paremti jį finansiškai.
Tačiau kiek vienas žmogus gali duoti? Todėl ir sumanėme surengti vienos dienos parodą ir labdaros vakarą, kad būtų galima surinkti daugiau lėšų ir jų užtektų ne tik jo skoloms, bet ir gydymo išlaidoms padengti“, – sakė R.Zakarevičius.
Vienos dienos parodai iš „Stiklių“ kolekcijos buvo atrinkta dvidešimt įdomiausių R.Miknevičiaus darbų.
Karalių autografų galerija
R.Zakarevičius sakė kolekcijoje turįs ir Leonardo Gutausko, ir Antano Kmieliausko, ir kitų žinomų Lietuvos menininkų darbų, tačiau daugiausia ir nuoširdžiausiai bendravęs su R.Miknevičiumi. O kai nusprendė įkurti viešbutį, ir prancūzė interjero dizainerė su dailininku greitai rado bendrą kalbą.
Būdamas geras heraldikos žinovas R.Miknevičius pradėjo kurti „Stikliuose“ apsilankiusių karalių, princų ir prezidentų autografų galeriją.
„Mes buvome susitarę, kad pas mus bus jo galerija. Jis labai rimtai ėmėsi šio sumanymo. Kai kuriems savo paveikslams pats išdrožinėjo rėmus. Net etikečių mums neleido pakabinti, norėjo pats jas padaryti, tačiau nebespėjo“, – dėl dailininko ligos žlugusius planus prisimena verslininkas.
Jis pasakojo, kad su R.Miknevičiumi jis susipažinęs labai seniai – aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Pažintis buvusi atsitiktinė, tačiau užsukęs į dailininko dirbtuvę R.Zakarevičius susižavėjo ne tik ten buvusiais paveikslais, bet ir tuo kruopštumu, su kuriuo pagal senovines technologijas kūrė savo darbus R.Miknevičius.
„Tai buvo neįtikėtinas kruopštumas, jis nutapydavo miniatiūrinius šedevrus, dažnai dirbdamas net su lupa, – savo susižavėjimo neslėpė R.Zakarevičius. – Kai menotyrininkai atėjo atrinkti jo darbų parodai, tai ta senovinė technika labiausiai sudomino ir juos. Mūsų laikais niekas taip nebedirba“.
Lietuviškų pinigų kūrėjas – be cento
Iš kūrybos lobių nesusikrovęs R.Miknevičius dėl senatvėje užgriuvusių ligų pateko į medikų ir antstolių mėsmalę.
Lietuviškus pinigus – talonus, litus – kūrusių dailininkų būriui vadovavęs žmogus susirgęs liko be cento. Dailininkas visuomet buvo kuklus, gyveno dėl studentų, dailės, pagalbos neprašė, todėl jo studentai ir bičiuliai pasibaisėjo sužinoję apie menininką ištikusias bėdas.
Ligų kamuojamą, artimųjų neturintį senolį atsisakė gydyti medikai. Ligoninės ilgai nesutiko priimti senolio, kurio kojose atsivėrė trofinės opos, – esą užkrečiamas. Nuvežus į ligoninę liepdavo vežtis atgal. Priėmė tik tada, kai nuo skausmų pradėjo stoti širdis.
Tuo pat metu nebeliko pinigų būstui, ėmė kauptis skolos. Tikrovę sunkiai suvokiantis pensininkas pateko į teismų ir antstolių mėsmalę.
Pensijos likučio neužteko net maistui, todėl dailininkas ilgą laiką badavo. Be to, paaiškėjo, kad jis nebeturi teisės gyventi bute, kuriame praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.
Dailininko studentai ir bičiuliai, sužinoję apie jo nelaimes, sumokėjo dalį skolų ir suteikė jam pastogę. Tačiau ir jiems iki šiol nepavyko surinkti pakankamai žinomo kūrėjo sveikatos priežiūrai reikalingų lėšų.
Raimondo Miknevičiaus kūrybos ir paramos vakaras – balandžio 22 dieną (trečiadienį) 19 valandą Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A).
