Naujausioje jo ekspozicijoje „Lemiamas grožis“ (Defining Beauty) rodomi
garsiausi Graikijos antikos menininkų darbai. Parodoje taip pat lyginama, kaip žmogaus kūnas ir
nuogumas buvo vertinami kitose kultūrose – pradedant majais ir
baigiant asirais.
„Graikai išrado žmogų“, – teigė ekspozicijos kuratorius
Ianas Jenkinsas. Jis pažymėjo, kad
parodoje dėmesys atkreipiamas ne tik į skulptūrų estetiką, bet
ir graikų filosofiją, mitologiją.
Ekspoziciją pradeda grožio deivės Afroditės figūra, rodoma nugara į lankytoją. Iš kitos pusės žiūrovus pasitinka jos atsargus, ir grėsmingas žvilgsnis.
Manoma, kad šis kūrinys yra senovės romėnų sukurta graikiškos
skulptūros kopija, kaip ir garsusis Mirono „Disko metikas“
(Diskobolos), tobula „priešybių pusiausvyros“ studija, ir kelios
kitos parodos statulos.
Britų muziejus taip pat eksponuoja savo kolekcijose
saugomas itin vertingas originalias graikiškų skulptūras, dėl kurių
jau seniai tęsiasi ginčas su Graikija. Atėnai ne kartą reikalavo
grąžinti marmurines Partenono skulptūras, vadinamąjį „Elgino
marmurą“, kurios buvo išvežtos iš Graikijos 1816
metais.
Praėjusių metų pabaigoje Graikijos vyriausybė
protestavo, kai muziejus vieną tų skulptūrų paskolino parodai Sankt Peterburge.
Anot Britų muziejaus pareigūnų, palaikyti
ryšius su Graikija sunku. Ji naujajai ekspozicijai nepaskolino nė vieno
kūrinio.
Parodos „Lemiamas grožis“ pagrindiniai akcentai – Partenono frizo dalis ir statula iš Iliso, neseniai
pargabenta iš Rusijos.
Paskutinis parodos eksponatas – skulptoriaus Fidijo sukurta
graikų vyno, teatro ir religinės ekstazės dievo Dionizo statula.
Šalia jos rodomas vyrą vaizduojantis piešinys raudona kreida
stulbinamai panašus į Fidijo pusiau gulomis pavaizduotą dievą.
Šis piešinys – tai renesanso genijaus Michelangelo
Adomo atvaizdo eskizas, kurį menininkas nupiešė ruošdamasis tapyti
savo garsiąją freską ant Siksto koplyčios lubų. Jis akivaizdžiai parodo, kur didysis
italų menininkas sėmėsi įkvėpimo, praėjus daugiau
negu tūkstančiui metų.
