Pasak VVGŽM direktoriaus Marko Zingerio, vokiečių okupacinės armijos Rytų fronte Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo ne vienas talentingas dailininkas ir rašytojas, kaip antai Hermannas Struckas ir Arnoldas Zweigas. Jie rengė parodas Vilniuje ir Kaune, rašė straipsnius į kaizerinės armijos leidinius. Vėliau pagarsėjo ir dailės bei literatūros istorijoje užėmė pelnytą vietą. Tačiau C.Gurlitt, anksti pasitraukusi iš gyvenimo, be retų paminėjimų Pirmojo pasaulinio karo metais ir po Antrojo pasaulinio karo, atrandama tik dabar.
Dar 1914 m. Vokietijoje užsirekomendavusi kaip talentinga dailininkė, Vilniuje ji susipažino su savo mylimuoju, dailės kritiku ir spaustuvininku Pauliu Fechteriu ir išgyveno savo talento žydėjimo laikotarpį.
„Šiai moteriai buvo būdinga slegiančios vidinės įtampos jėga. Mat toji moteris, kurios vardas ir darbas žinomi tik nedaugeliui žmonių, jos sutiktų gyvenime, tikriausiai buvo genialiausia ir gabiausia iš jaunesniosios ekspresionistų kartos. Jos anuomet sukurti piešiniai, litografijos ir paveikslai – išraiškingiausias tų metų menas, o tarp moterų dailininkių vargiai rastume jai lygių“, – 1949 m. dailėtyros knygoje prisimindamas neeilinę menininkę rašė P.Fechteris.
C.Gurlitt buvo savo epochos kūdikis: modernią ekspresionistinę meno kryptį pasirinkusi ne tik kaip meninę išraiškos priemonę, bet ir kaip egzistencinę filosofiją, ji visiškai atitiko vokiškojo ekspreksionizmo liniją, kurioje nerimas ir vidiniai prieštaravimai perkeliami į kūrinius deformuotomis, lūžtančiomis linijomis, grubiai stilizuotomis formomis, apnuoginant meno kūrinį, o sykiu ir save.
Pirmojo pasaulinio karo Vilnių ir generolo feldmaršalo H.von Eichhorno vadovaujamą 10-ąją kaizerio armiją, nuo 1915 m. pabaigos kontroliavusią Oberosto provinciją, dėl kruopštaus dr. H.Portzo atlikto tyrimo galima pamatyti Cornelios akimis: parodą lydinčio katalogo straipsnyje „Širdies reikalai“ spausdinamos dailininkės laiškų ištraukos, amžininkų mintys ir istoriniai faktai, perkeliantys į tų laikų Vilniaus tikrovę. Autentiškų skaitmeninių kaizerio armijos ir Vilniaus fotografijų kolekciją muziejui 2010 m. dovanojo generolo H.von Eichhorno provaikaitis Rolfas Dyckerhoffas iš Visbadeno (Vokietija).
2014 metų pabaigoje Berno muziejui (Šveicarija) paviešinus dailininkės sūnėno Corneliaus Gurlitto testamentu paliktą kūrinių sąrašą, paaiškėjo, kad jos brolis, Corneliaus tėvas, Hilderbrandas Gurlittas, nepaisant savo senelės žydės, buvęs vienu iš keturių liūdnai pagarsėjusių nacių išgrobstyto meno kolekcionierių, slaptoje meno kūrinių kolekcijoje išsaugojo dar 138 dailininkės darbus, sukurtus 1914–1919 m. Planuojama, kad šie darbai ateityje pasieks Vilnių.
