„Baldų salone parodos ir pokalbiai su dailininkais organizuojamos neatsitiktinai – mokomės suprasti meno kūrinius interjere, diskutuojame apie meno kūrinių įtaką ir svarbą gyvensenai, meno gurmanams – tai maža šventė, nuspalvinanti kasdienybę. Kažkam tai gali būti pirmoji aplankyta paroda, juk eksponuojame darbus šiuolaikiškame biurų pastate, tad ketiname tiesiog dalintis meno galia ir su dar nepatyrusiais jos“, – sako „AP galerija“ įkūrėja Vilma Jankienė.
Susitikimai su dailininkais – kas mėnesį
„Mūsų erdvėse darbai eksponuojami vos keletą dienų, nes neturime tikslo „užšaldyti“ meno kūrinių vienoje vietoje, norime tik, kad aplinkinių, dangoraižiuose įsikūrusių biurų darbuotojai užsuktų per pietų pertrauką ar po darbo pasimėgauti brandžių autorių tapybos spalvomis, netikėtomis temomis, čia pat – pasaulio dizainerių sukurti interjero objektai. Tokia sinergija yra teisinga. Gaila, kai parodos darbai, pabuvę tik keletą dienų, iškeliauja, tada azartiškai laukiame naujos parodos“, – sako baldų salono „Vadasiga“ vadovas Vaclovas Daukintis.
Eksponuojama G. Kazimierėno ankstyvoji kūryba
Giedrius Kazimierėnas yra surengęs daugiau kaip dešimt asmeninių parodų, išgarsėjęs istorinės tematikos darbais, kuriuos kurti pradėjo nuo 2005 metų, pasiryžęs gvildenti Lietuvos istorijos problematiką.
Iki tol dailininkas įkvėpimo sėmėsi Europos viduramžių kultūros istorijos tradicijose ir sukūrė naujo stiliaus prancūziškąjį, itališkąjį, graikiškąjį ir ispaniškąjį ciklus. Juose vyrauja figūratyvumas.
Daugiafigūrinėse kompozicijose atsiveria senųjų kultūrų patirtis, žmonių patirtis ir būsenos. Autorius ypatingą dėmesys skyrė spalvai, piešinio ekspresijai, kompozicijai. Jausmų, vizijų pasaulį užkodavo ir realistiniuose, ir fantastiniuose apmąstymuose. Vieniems darbams būdingas tamsus ir sodrus koloritas, kitiems – ryškus ir kontrastingas, apeliuojantis į jausmus, jusles. Baldų salone eksponuojami ankstyvosios kūrybos darbai.
Apie autorių
Giedrius Kazimierėnas gimė 1948 m. lapkričio 13 d. Švenčionių r., Tebėriškės k. Studijavo tapybą pas Silvestrą Džiaukštą, Vladą Karatajų, Joną Švažą ir Antaną Gudaitį. Baigė Dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1972–1977 m. dirbo Kultūros paminklų restauravimo treste sieninės tapybos freskų restauratoriumi. Nuo 1980 m. – Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. 1991 m. – docentas, Dailės pedagogikos katedros vedėjas. Nuo 2007 m. – profesorius, iki dabar dėsto tapybą Interjero dizaino ir Architektūros katedrose. Neformalios tapytojus vienijančios grupės „Individualistai“ narys. 1997 m. – Lietuvos kultūros ministerijos viceministras, III kultūros kongreso rengimo komisijos pirmininkas.
