Pristatydama publikai M.K.Čiurlionio namuose Vilniuje surengtą M.Dobužinskio darbų parodą „Tarp Vilniaus ir Peterburgo“ I.Korsakaitė pasidžiaugė, kad nedidelėse patalpose pavyko parodyti labai įdomią šio dailininko kūrybos kolekciją.
Šįmet minimos dviejų dailininkų ir gerų bičiulių – M.Dobužinskio (1875–1957) ir M.K.Čiurlionio (1875–1911) gimimo 140-osios metinės.
XX a. pradžioje abu menininkai susitiko Sankt Peterburge. M.Dobužinskis vienas pirmųjų įvertino M.K.Čiurlionio originalumą, padėjo jam užmegzti ryšius su Peterburgo dailininkų ir muzikų draugijų nariais, kartu dalyvavo „Meno pasaulio“ ir Rusų dailininkų sąjungos rengtose parodose Peterburge ir Maskvoje.
Jaukus miesto intymumas
M.Dobužinskio kūryboje architektūriniai peizažai užima labai svarbią vietą. Savito dailininko šlovę jam pelnė XX a. pradžioje sukurti Sankt Peterburgo paveikslai, puikiai perteikiantys miesto prie Nevos žavesį.
„M.Dobužinskis buvo vadinamas miesto psichologu ir poetu. Ryškiomis, griežtomis linijomis brėžiamas jo darbuose taurus Peterburgo siluetas, o Vilniaus peizažai alsuoja jaukiu intymumu. Miesto kontūrai – minkšti ir tapybiški, o jo architektūros grožis – kamerinis.
Vinguriuoja siauri senamiesčio skersgatviai, vienas prie kito glaudžiasi įvairiaspalviai namai, mirga amatininkų ir krautuvininkų iškabos. Dulksvoje miesto gamoje, pilkoje padangėje sodriai raudonuoja čerpių stogai“, – menininko atidumą savitam miesto charakteriui pabrėžė I.Korsakaitė.
M.Dobužinskis pirmąkart atvyko į Vilnių būdamas devynerių. 1889–1895 m. jis mokėsi Vilniaus antrojoje berniukų gimnazijoje. 1902 m. Peterburge tapo menininkų draugijos „Meno pasaulis“ nariu. Baigęs meno studijas, M.Dobužinskis dažnai lankydavosi Vilniuje, kuris jį traukė savo ramybe ir istorine praeitimi.
Tarpininkaujant poetui ir diplomatui Jurgiui Baltrušaičiui, 1925 metais M.Dobužinskiui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Nuo 1929-ųjų ilgesniam laikui įsikūręs Kaune, jis iki 1930 metų vadovavo Kauno meno mokyklos grafikos ir dekoratyvinės tapybos studijoms. 1930–1933 metais Kaune veikė privati M.Dobužinskio studija.
Gebėjo perteikti nuotaiką
M.Dobužinskis yra sukūręs apie septynias dešimtis senojo Vilniaus vaizdų. Jų yra ne tik Lietuvos ir Rusijos muziejuose, bet ir privačiose kolekcijose.
Savo architektūriniuose peizažuose dailininkas perteikė ne tik išorinį miesto vaizdą – gatves ir panoramas, pastatus ir kiemus, bet siekė atskleisti jų individualų charakterį, specifinę nuotaiką.
Pasak I.Korsakaitės, M.Dobužinskio darbuose atsiskleidžia labai gyvas XX amžiaus pradžios Vilniaus vaizdas. Dailininkas nevengia miesto buities detalių, pastebi charakteringą etnografinį tipažą, fiksuoja nepakartojamas akimirkas. Gatvėse skuba praeiviai, prie parduotuvių durų sėdi prekiautojai. Kažkas atidarė namų langus.
Menotyrininkės manymu, dabar, kai Vilnius sparčiai keičiasi, dažnai prarasdamas savo nepakartojamą veidą, ypač vertingi daugiau nei prieš šimtą metų sukurti autentiški M.Dobužinskio peizažai. Jie ragina susimąstyti apie praeitį ir ateitį, sena ir nauja, apie prabėgusio laiko pėdsakus miesto gatvėse.
„M.Dobužinskis mėgo vaizduoti Vilniui būdingas uždaras gatvelių ir skersgatvių perspektyvas, palikdamas viršuje tik nedidelį dangaus plotelį. Šių peizažų kompozicija kartais primena teatro scenovaizdį su namais – lyg kulisais – šonuose ir erdviniu bei spalviniu akcentu centre“, – sakė I.Korsakaitė.
Kaune išgarsino opera
Svarbiausiu M.Dobužinskio indėliu į Lietuvos kultūrą laikoma net 38-iems Valstybės teatro spektakliams sukurta scenografija ir kostiumai. 1925 ir 1934 m. Valstybės teatre Kaune rodyta Piotro Čaikovskio opera „Pikų dama" tapo neeiliniu Kauno kultūrinio gyvenimo įvykiu, o M.Dobužinskiui – jo talento pripažinimu.
Todėl parodoje „Tarp Vilniaus ir Peterburgo“ galima pamatyti ir „Pikų damos“ kostiumų bei scenografijos eskizų, leidinių apie M.Dobužinskį ir jo kūrybą.
Paroda „Tarp Vilniaus ir Peterburgo“ M.K.Čiurlionio namuose Vilniuje veiks iki balandžio 4 dienos.
