Drąsa – žodis, kuris tinka Nacionalinėje dailės galerijoje surengtos sovietmečio dailės legendos – T.K.Valaičio (1934–1974) retrospektyvai.
Ne tik todėl, kad daugiau su pagarba nei su ironija Vilniaus Apolonu pravardžiuotas skulptorius daugelio atmintyje išliko kaip kūrėjas, kurio galvoje nuolat kunkuliavo naujos drąsios meninės idėjos.
Vieša paslaptis ir daugelio pokalbių tema buvo ir jo meilės nuotykiai, susiję su tokių garsių kūrėjų kaip dainininkas Kipras Petrauskas, rašytojas Juozas Baltušis ar poetas Konstantinas Balmontas šeimomis.
Drąsos netrūko ir menotyrininkei Giedrei Jankevičiūtei, kuri ryžosi T.K.Valaitį pristatyti laisvoje Lietuvoje užaugusiems žmonėms ne kaip didingą Henri Perruchot ar Tomo Sakalausko knygų herojų, o kaip realų, nors ir išskirtinių gabumų menininką, bandžiusį savo sumanymus realizuoti okupuotoje ir komunizmo idėjomis priverstinai kvailinamoje šalyje.
Mokslinis žvilgsnis į meną
Daugelį metų dejuojama, kad sovietmečio Lietuva ir mokslininkams, ir menininkams vis dar yra tabu, o baltos dėmės XX a. antrosios pusės istoriniame ir kultūriniame peizaže trukdo tinkamai įvertinti šiandien šalyje vykstančius procesus. Tačiau rimtesniems to laiko tyrimams niekas neskuba skirti daugiau lėšų.
Gal todėl, kad tie tyrimai paliestų daugelį gyvų žmonių. O gal ir dėl to, kad nemažai tyrinėtojų, bandžiusių pasižvalgyti po tą zoną, mirtinai susipainiodavo KGB voratinkliuose.
Tačiau po dviejų nepriklausomos Lietuvos dešimtmečių darosi akivaizdu, kad net klaidingos sovietmečio interpretacijos – geriau nei tyla ar gandais apipintos legendos. Ypač kai tos interpretacijos paremtos realiais faktais, archyvų ir kitų istorinių šaltinių dokumentais.
Kaip tik įvairiausios faktinės medžiagos gausa pirmiausia ir nustebina T.K.Valaičio retrospektyva bei jos katalogas. Lietuvos mokslo tarybos finansinė parama ir skulptoriaus šeimos išsaugotas bei sutvarkytas jo kūrybos palikimas leido parodos kuratorei pristatyti publikai išsamų ne tik menininko, bet ir jo epochos pjūvį.
Neužgijusios žaizdos pjūvis sukelia ne tik skausmą, bet ir pyktį. Todėl istoriko N.Šepečio straipsnis „Apie intelektualų kūrėją...“ buvo išleistas tik kaip solidaus skulptoriaus katalogo priedas.
Pasak parodos kuratorės G.Jankevičiūtės, šis tekstas turėjo tapti 11-uoju katalogo skyriumi. Bet „autoriaus pasiūlyta T.K.Valaičio vaidmens, vietos ir likimo sovietinės Lietuvos kultūroje interpretacija nuvylė skulptoriaus artimųjų ir bičiulių viziją bei lūkesčius“.
Asmenybės vieta istorijoje
„T.K.Valaitis išsiskyrė viskuo – išvaizda, laikysena, interesais, užmojais, veikla. Jis netilpo sistemos rėmuose, gyveno plačiau, intensyviau, įvairiau net ir už daugumą menininkų.
Asmeninis žavesys, meniniai gabumai, priklausymas neoficialiam Vilniaus elitui ir ankstyva mirtis pavertė T.K.Valaitį kultūriniu herojumi“, – teigė G.Jankevičiūtė.
Lietuvos karininko sūnus, didelę savo vaikystės ir jaunystės dalį praleidęs ne tik be tėvo, bet ir be motinos, o vėliau tapęs iškilių menininkų šeimos nariu ir būdamas vos keturiasdešimties mįslingai žuvęs per gaisrą – T.K.Valaičio biografija tiesiog prašosi rašytojo plunksnos.
Tuo metu jo kūrybos retrospektyva Nacionalinėje galerijoje ir vos pakeliamas storas katalogas žiūrovui siūlo gana sausus faktus, kurie turėtų padėti pačiam susidaryti nuomonę ir apie praėjusį laiką, ir apie jo herojus.
Deja, minėtas istoriko straipsnis atskleidžia, kad Lietuvoje vis dar trūksta žmonių, gebančių plastikos kalbą skaityti kaip literatūros tekstą ar istorijos dokumentą.
Galima suprasti menininko bičiulių nusivylimą išvydus mokslininko samprotavimus, kad netiesioginė literatūrologo Vytauto Kubiliaus užuomina apie poeto Kosto Kubilinsko nuodėmes buvo svarbesnis ir ryškesnis pasipriešinimo aktas nei visa T.K.Valaičio kūryba.
Užgriebė platų kontekstą
Pasivaikščiojus po parodą ir pavarčius jos dalimi tapusį katalogą toks menininko vertės ir jo pasipriešinimo sistemai matavimas viešai paskelbtais tekstais atrodo gana naivus.
Tačiau nelabai įžvalgi vieno aspekto interpretacija nesumenkina istoriko pastangų pažvelgti į įvykius Lietuvoje platesniame Sovietų Sąjungos politikos kontekste.
Bet tiesa ir tai, kad žmogui, mačiusiam, kaip kultūringa publika reaguodavo į T.K.Valaičio darbus interjeruose, girdėjusiam, kaip jie architektų, dailininkų ir net rašytojų ar muzikų buvo aptariami, kritikuojami, vertinami, ta sovietmečio gyvenimo realybė atsiveria kitaip.
Šiandien, kai menininkas nuvertintas iki „paslaugų tiekėjo“, jaunajai kartai sunkoka įsivaizduoti, kokią didžiulę reikšmę daugybei žmonių XX a. antroje pusėje galėjo turėti trumpas pokalbis su rimtu menininku pasiklausymo įrangos prifarširuotoje kavinėje. O juo labiau – vienas eilėraštis, trumputė novelė ar kur nors bibliotekoje pakabinti keli paveikslai.
Todėl skulptoriaus T.K.Valaičio retrospektyva, dokumentiškai tiksliai restauravusi gerą „prarastojo laiko“ gabalą, turėtų išprovokuoti dar ne vieną konfliktą ir naujų interpretacijų.
Ji galėtų paskatinti diskusijas apie šiuolaikinių menininkų laikyseną, jų darbus dėl duonos kąsnio, pramogų kultūrą ir šiuolaikinių valdininkų ar politikų gebėjimą panaudoti kūrėjų talentą savo šalies propagandai.
Paskelbtas svetingasis savaitgalis
Sausio 30 – vasario 1 d., penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, Nacionalinė dailės galerija (NDG) kviečia lankytojus į svetingą savaitgalį, skirtą parodos „Teodoras Kazimieras Valaitis. 1934–1974“ uždarymui. Galerijos bilietas kainuos tik 20 euro centų, vyks nemokamos ekskursijos po parodą ir edukaciniai užsiėmimai.
Penktadienis, sausio 30 d.
17.30 val. – valandos trukmės pasivaikščiojimas po parodą su dailės kritike Aiste Paulina Virbickaite. Jo metu bus prisimenama tai, kas žavėjo skulptoriaus amžininkus ir ieškant jo kūryboje bei gyvenime to, kas gali būti aktualu ir įdomu šiandien. Dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina registracija tel. (8 5) 219 59 61 arba el. p. edukacija@ndg.lt.
Šeštadienis, sausio 31 d.
12 val. – NDG edukacijos centre vyks kūrybinės dirbtuvės. Jų dalyviai išsamiau tirs Valaičio vystytą specifinę skulptūros techniką – narstinius, juose atsikleidžiantį architektūrinį skulptoriaus mąstymą, konstravimo iš pasikartojančių elementų suteikiamas galimybes, techninius įgyvendinimo skirtingose medžiagose sprendimus. Dirbtuves ves menininko bičiulis Gediminas Kavaliauskas, rekonstravęs ne vieną geometrinį narstinį. Dirbtuvėse kviečiamas dalyvauti jaunimas nuo 16 m.
Dirbtuvės yra nemokamos, tačiau būtina registracija tel. (8 5) 219 59 61 arba el. p. edukacija@ndg.lt. Registracija vyksta iki sausio 30 d. 16 val.
15 val. – nemokama ekskursija po parodą su NDG gidu. Registracija į ekskursijas vyksta iki sausio 30 d. 16 val. tel. (8 5) 219 59 61 arba el. p. edukacija@ndg.lt
Sekmadienis, vasario 1 d.
12 val. – nemokama ekskursija po parodą su NDG gidu. Registracija į ekskursijas vyksta iki sausio 30 d. 16 val. tel. (8 5) 219 59 61 arba el. p. edukacija@ndg.lt
