Lankytojai netrukus vėl turės galimybę grožėtis XVII a.
nežinomo dailininko nutapytu Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir
Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos portretu bei XVI a.
pradžioje Prancūzijoje vilnos ir šilko siūlais austu gobelenu
„Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas“.
Darbai truko beveik metus
„Konservuoti ir restauruoti Valdovų rūmų muziejui
priklausančias vertybes nuspręsta, pastebėjus, kad jų būklė yra
patenkinama, ir šiam tikslui pagal muziejaus pateiktą paraišką
gavus Lietuvos kultūros tarybos paramą“, – pasakojo Valdovų rūmų
muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius
Avižinis.
Istorinių vertybių atnaujinimo procesas Dailės muziejaus Prano
Gudyno restauravimo centre truko apie metus. XVII a. paveikslą
restauravo tapybos restauravimo ekspertas Algimantas Vaineikis, o
XVI a. gobeleną – tekstilės restauravimo ekspertė Elena Mazūraitė,
restauravimo technologės Laima Grabauskaitė ir Rūta Butkevičiūtė
bei restauravimo technologijų ekspertė Janina Lukšėnienė.
Bendra atliktų darbų vertė – 7385,31 euro (25 500 litų).
Daugiau kaip trečdalį šios sumos – 2896,20 euro (10 000 litų) –
skyrė Lietuvos kultūros taryba.
Paaiškėjo naujų detalių
XVII a. nežinomo autoriaus nutapytas
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus J. K. Vazos
portretas į Valdovų rūmų muziejaus rinkinius pateko dar 2009
metais. Jį dovanojo šviesios atminties kanauninkas doc. teol. dr.
Algimantas Vincas Kajackas, suradęs paveikslą Balbieriškyje, Prienų
rajone – juo buvo uždengtas kubilas su grūdais.
Anot
dailėtyrininkės Marijos Matušakaitės, šis paveikslas galėjo
priklausyti grafui Gotthardui Wilhelmui
von Buttlarui (1600-1660).
Kol kas dar nėra visiškai aišku, koks tapytojas sukūrė J. K.
Vazos portretą. Menotyrininkės Laimos Šinkūnaitės nuomone, portreto
autorius galėjo būti olandų kilmės dailininkas Peteris Dankersas.
Tačiau neatmestina galimybė, kad portretas sukurtas kito žymaus
Gdansko dailininko Danielio Schultzo aplinkoje.
Rastas paveikslas buvo prastos būklės, vėliau konservuotas ir
rodytas vienoje Valdovų rūmų muziejaus nuolatinių ekspozicijų.
Praėjusiais metais įvertinę jo būklę restauratoriai konstatavo, kad
paveikslas buvo dubliuotas nauja drobe, tačiau tai padaryta
naudojant netinkamas medžiagas ir neprofesionaliai – portretas
daugelyje vietų buvo naujai užtapytas, paviršiuje buvo matoma
įskilimų.
Nuspręsta atlikti būtinus jo konservavimo ir restauravimo
darbus, o jų metu paaiškėjo naujų įdomių detalių. Tyrimai parodė,
kad paveiksle trūksta nemažai autentiškų dalių, tačiau nuėmus originalią
drobę aptiktas lotyniškas įrašas, rodantis, kad portrete
vaizduojamas būtent šis valdovas.
Pasak 30 metų patirtį restauravimo srityje turinčio A.
Vaineikio, šis Lietuvos ir Lenkijos valdovo portretas galėjo būti
didesnės portretų galerijos dalis. Mat XVII amžiuje didikai mėgo savo
dvaruose turėti to meto valdovų portretus.
Audinį ištyrė ir išvalė
Kitas konservuotas ir restauruotas eksponatas – gobelenas
„Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas“ – įsigytas 2013 m.
antikvariate Londone. Ši vertybė taip pat buvo įvertinta
restauratorių bei laukė eilės, kol bus konservuota ir restauruota.
Prano Gudyno restauravimo centro specialistai atliko gobeleno
siūlų ir pamušalo audinio morfologinius ir mikrocheminius tyrimus,
patikrino siūlų bei pamušalo audinio tvarumą, išvalė dulkes ir
specialiu tirpalu išplovė audinį, taip pat papildomai apretavo
natūralaus vaško lanolino emulsija, kuri audinį saugo nuo
išsausėjimo.
Vėliau buvo sutvirtinti nedideli audinio įplyšimai,
ištaisytos per ankstesnius restauravimus padarytos klaidos.
Atnaujintas Valdovų rūmų muziejaus vertybes lankytojai netrukus
vėl pamatys atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų
ekspozicijoje: XVI a. gobelenas „Aleksandras Didysis ir Kleito
nužudymas“, kaip ir anksčiau, puoš Gotikinę antikamerą, o J. K.
Vazos portretas – Barokinį prancūziškąjį kabinetą.
