Spalvų skulptūros autorė A.Kašuba JAV garsesnė už J.Meką?

Keturių metrų aukščio švytinti konstrukcija, įrengta sostinės Nacionalinės dailės galerijos vestibiulyje, primena šiuolaikinį jaunų menininkų eksperimentą. Todėl smagu žiūrėti į sutrikusių lankytojų veidus, kai jie perskaito, kad kūrinio autorė – 91 metų kūrėja.

Lietuvoje A.Kašuba labiau žinoma ne kaip menininkė, o kaip kunigaikščio Gedimino skulptūros, stovinčios Vilniaus katedros aikštėje, autoriaus Vytauto Kašubos žmona arba smuikininko ir pedagogo Jurgio Fledžinsko sesuo.

Lietuvių kalba pasirodė kelios jos knygos. Iki šiol „Baltų lankų“ išleisti „Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai (1988–1992)“ buvo geriau žinomi nei Dailės muziejaus išversti „Aleksandros Kašubos darbai“.

Tikroji pažintis su iškiliąja išeivijos menininke ir jos kūryba, pasak projekto kuratorės Elonos Lubytės, prasideda tik dabar. Toji pradžia – A.Kašubos instaliacija „Spektro užuomina“, kurios pasaulinė premjera praėjusią savaitę įvyko Vilniuje. Ji buvo sumanyta prieš keturias dešimtis metų Niujorke.

„Pagal menininkės modelį galima manyti, kad ji gali būti net aštuonių metrų aukščio, bet šioje Nacionalinės galerijos erdvėje teko apsiriboti keturiais metrais. Tačiau ji puikiai atrodytų ir dvigubai aukštesnėje patalpoje “, – sakė menininkės sumanymą įgyvendinęs architektas Aleksandras Kavaliauskas.

Galimybė „Spektro užuominą“ pamatyti kitoje erdvėje – visai reali, nes šis darbas sukurtas taip, kad galėtų keliauti po pačias įvairiausias Lietuvos parodų erdves. O ateityje – gal ir už šalies ribų.

Paini instaliacijos atsiradimo istorija verčia kelti klausimą, ką gi matome Nacionalinėje galerijoje: atgaivintą praėjusio amžiaus viziją ar naują kūrinį?

Projekto sumanytojai net neabejoja: nors modelis sukurtas seniai, pats darbas taip ir nebuvo įgyvendintas. Todėl mums prieš akis – naujas kūrinys.

Tai liudija ir angliškas kūrinio pavadinimas „Spectrum, An Afterthought“, kurio antrąją dalį būtų galima versti kaip „pavėluota mintis“ ar „permąstymas“. 1975 metais sukurtas modelis buvo pavadintas „Užuomina“.

Nors solidaus amžiaus menininkė pati atvykti į Lietuvą negalėjo, kūrimo procesui ji aktyviai vadovavo iš JAV. Į Ameriką keliavo ir tamprios medžiagos pavyzdžiai, ir kiekvieno instaliacijos įrengimo etapo nuotraukos.

Tamprios medžiagos formavimo paslapčių A.Kavaliauskas mokėsi iš pačios menininkės, specialiai vyko į JAV.  Vėliausiai erdvinę konstrukciją papildė A.Kašubos sumanytos vaizdo ir garso projekcijos.

Vis dėlto naujasis kūrinys alsuoja ta pačia XX a. aštuntojo dešimtmečio dvasia. Spalvinga psichodelika ir palapinę primenanti struktūra akimirksniu nukelia į Vudstoko laikus.

„Aštuntojo dešimtmečio instaliacijos iš tamprių audinių buvo labai savitas tų laikų reiškinys. Jei pavartytume JAV meno istorijos knygas, rašančias apie alternatyvaus būsto idėjas ir instaliacijos meną, jose rastume ir A.Kašubos darbų. Tai susiję su hipių judėjimu, alternatyvios mąstysenos ir gyvensenos idėjų sklaida“, – sakė Nacionalinės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė.

Į parodos atidarymą atvykusi V.Kašubos dukterėčia, JAV dizaino paveldo tyrinėtoja Viktorija Kašubaitė-Matranga pasakojo, kad nei dėdė V.Kašuba, nei jo žmona gyvendami Niujorke nebuvo panašūs į hipius. Tačiau kūrybos laisvės ir kitokio mąstymo idėjos jiems buvo svarbios. A.Kašuba humanizuotas įtemptų konstrukcijų erdves buvo įsirengusi ir savo dirbtuvėje.

Paklausta, ar galima pasakyti, kad A.Kašubos kūryba JAV yra populiaresnė už J.Meko, V.Kašubaitė-Matranga priminė faktą, jog 1942–2000 m. sukurti menininkės darbai ir projektai saugomi Smithsono instituto Amerikos meno archyve. O tai – rimtas kūrybos įvertinimas.

„Trys mano suvokti reikalavimai – kliaukis savo nuojauta, nepaliauk troškusi nuotykių, gerbk netikėtumus – buvo ir yra pagrindiniai ramsčiai mano kelyje nuo pradžios iki dabar. Žvelgdama atgal, regiu save kaip žmogų, kuris godžiai naudojasi kiekviena galimybe, pastebėta savo pačios darbuose arba įžvelgta aplinkoje. Didžiausias iššūkis buvo suvokti, kaip elgiasi įprastos medžiagos ir kaip jas naudoti neįprastu būdu “, – rašė A.Kašuba 2010 metais. , Savo kūryboje ji išbandė įvairias raiškos priemones: figūrinę keramiką, mozaiką, kūrė abstrakčius sieninius reljefus iš plytų, marmuro, granito, skirtus viešosioms JAV miestų erdvėms. Bene garsiausias iš tokių reljefų – 1986 m. sukurta Pasaulio prekybos centro Niujorke sieninė puošyba. Ji kartu su pastatu sunaikinta 2001 metų rugsėjo 11-ąją.

Vis dėlto originaliausia A.Kašubos kūrybos dalimi laikomos eksperimentinės tampraus audinio struktūros. Viena jų – šviesos ir spalvų terapijos seansą Nacionalinėje galerijoje siūlanti „Spektro užuomina“.

A.Kašuba gimė 1923 m. Ginkūnuose (prie Šiaulių) garsios Zubovų giminės dvare. Meno studijas pradėjo Lietuvoje: mokėsi Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, Vilniaus dailės akademijoje.

1944 m. artėjant frontui kartu su vyru V.Kašuba (buvusiu jos dėstytoju) pasitraukė į Vakarus. 1947 m. išvyko į JAV, nuo 1963 m. gyveno ir dirbo Niujorke, 2001 m. persikėlė į Naujosios Meksikos valstiją.

Po vyro mirties palikusi Niujorką ji įsigijo 28 ha žemės Manzano kalnų priekalnėse ir sumanė ten įgyvendinti savo seną svajonę – patikrinti, ar iš tamprios membranos galima formuoti gyvenamojo namo paviršius.

Šio bandymo rezultatą Aušra Sluckaitė-Jurašienė aprašė „Egziliantės užrašuose“:

„Dykumos pakraštyje, stovi trys A.Kašubienės pastatai: funkcionalus gyvenamasis namas, įsiterpęs tarp tamsiai violetinių didžiulių akmenų, ir kiek atokiau du mažesni kevalų formos pastatai - studija/svečių būstas bei atskiras virtuvės statinys - jos skulptūriškų formų architektūrinis įgyvendinimas.

Šių būstų formos man priminė fantastiškus gyvūnus - gal milžiniškos sraigės kiautą, gal kriauklę ar didžiulį tvirtais šarvais vėžlį, išnirusį iš sauso priešistorinio ežero dugno. Bet čionykščio horizonto platybėje jie atrodė maži, kaip maži atrodė ir kalnai, ir dar mažesnis žmogus“.

2014 m. gruodžio 11 d., ketvirtadienį, 17 val. NDG auditorijoje apie Aleksandros Kašubos tampriąsias konstrukcijas kalbės meno, medijų ir architektūros istorikas Kazys Varnelis jaunesnysis (Kolumbijos universitetas, Niujorkas, ir Limeriko universitetas, Airija).

Paskaitoje „Suformuota erdvė. Aleksandros Kašubos tamprios konstrukcijos“ jis analizuos XX a. 8 deš. menininkės kūrinius iš nauja technologija pagaminto Dupont audinio, kurį ji taikė trečiosios erdvinės tvarkos invaironmentų, t.y. ne meno ir ne architektūros, formavimui. Į šias konstrukcijas bus žvelgiama platesniame Niujorko meno ir architektūros kontekste, atskleidžiant kūrėjos santykį su to meto avangardo menininkų ir dizainerių iššūkiais.

Paskaita vyks anglų k. Įėjimas nemokamas. Paskaitos klausytojai taip pat galės nemokamai pamatyti A. Kašubos kūrinį „Spektro užuomina“.