Muziejuje lankytojai gali apžiūrėti retą Graikijos meno parodą, kuriai ypatingą eksponatą - upių dievo marmurinę skulptūrą, kadaise puošusią Partenoną, paskolino Britų muziejus.
Tiesa, tai sukėlė Graikijos pasipiktinimą. Mat 1803-aisiais britų diplomato pargabentos į tėvynę iš Graikijos Atėnų šventyklos puošmenos per 200 metų dar nebuvo palikusios šalies. Tuo tarpu graikai seniai reikalauja jas grąžinti.
Tačiau šiuo metu marmurinė grožybė kaip magnetas traukia lankytojus į Ermitažą.
Muziejaus jubiliejui efektingą šviesų spektaklį padovanojo kūrėjai iš Prancūzijos. Tūkstančiai žiūrovų Senato aikštėje buvo nukreipę žvilgsnius į istorinius Generaliteto rūmus, ant kurių sienos atgijo trimatė Rusijos ir Ermitažo istorija.
Čia buvo pavaizduota ir muziejų įkūrusi Jekaterina II, priėmusi pirmąją kolekciją 1764-aisiais iš Berlyno. Tada prekiautojas pardavė rusams 2,5 šimto paveikslų. Jie buvo surinkti tuometės Prūsijos valdovui Fridrichui II, bet jis nepanoro kolekcijos.
Jekaterina II kviesdavo rinktinius svečius pasigėrėti jai atitekusiais kūriniais, o Europos valdovai piktinosi, esą jie renka kolekcijas visą gyvenimą, o rusų dvarui staiga lyg iš dangaus nukrito geriausių meistrų geriausi darbai.
„Jekaterina II aukštai iškėlė kartelę, ir Ermitažas jos laikosi. Tai nuostabus muziejus nuostabiame mieste“, – sakė Ermitažo direktorius Michailas Piotrovskis.
Muziejaus kolekciją turtino ir kiti Rusijos carai, jie statė naujus muziejaus rūmus. Kitaip negu Romanovų dinastija, Ermitažas išgyveno Spalio perversmą, sovietų kultūrinę revoliuciją, Antrąjį pasaulinį karą.
Dabar Ermitažo kolekciją sudaro 3 mln. kūrinių. Tai, ką mato lankytojai, tik dalis ledkalnio. Daug vertybių saugoma fonduose – pavyzdžiui, vieno garsiausių XX a. meistrų airio Francis‘o Bacono kūriniai, rodomi jubiliejaus proga.
