Tūkstantmečių sandūroje išpopuliarėjo kūno dizainas – plastinė ir kosmetinė chirurgija, o tuo pasinaudodami juvelyrai pasiūlė papuošalus iš naujų medžiagų – chirurginio plieno, derinamo su tokiomis ilgaamžėmis medžiagomis kaip niobis ir titanas.
Juvelyriką kaip aktualų ir provokuojantį meną pristato Vilniaus paroda. Joje – 159 papuošalai, sukurti 61 menininko iš Danijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Estijos.
Renginio tikslas – prisidėti prie Šiaurės juvelyrikos, kaip išraiškingo, nekontroliuojamo ir rimto meno, įvaizdžio formavimo. Juk iki šiol juvelyrai dažniausiai laikomi tik amatininkais, o juvelyrikos kolekcijų nepamatysime didžiuosiuose pasaulio meno muziejuose.
Tik Šiaurės šalyse juvelyrika akivaizdžiai klesti, o jos naujienos nuolat pristatomos solidžiose šiuolaikinio meno galerijose ir didesniuose muziejuose.
Tiesa, ši juvelyrika skiriasi nuo pusiau pramoninių ar komercinių papuošalų – juvelyrų studijų ar paskirų menininkų kuriamos produkcijos. Jos vertę lemia ne brangios medžiagos, o autoriaus meninių idėjų aktualumas.
Pasak parodos rengėjų, Šiaurės juvelyrika, kaip meno forma, gana naujas reiškinys, kilęs devintajame XX a. dešimtmetyje. Jos šaknys siekia septintojo ir aštuntojo dešimtmečių JAV ir Europos meno avangardo kryptis.
Miesto gyvenimas ir technologijos suformavo naujų formų ir medžiagų poreikį. Juvelyrikos dirbiniuose atsirado aliuminis, plastikas bei guma.
Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iškilo nauja menininkų karta, kuri analizavo ne tik estetines, bet ir politines problemas, o savo kūriniuose panaudojo jau perdirbtas medžiagas.
Juvelyrika tapo dar vienu istorijų pasakojimo būdu, sustiprindama ryšį tarp menininko, papuošalo nešiotojo ir žiūrovo.
Tačiau žiūrint į parodos eksponatus galima ir suabejoti, ar visus šiuolaikinių juvelyrų kūrinius būtina nešioti.
Gal geriau jais gėrėtis savo namų interjere ir skinti laurus parodose?
Kita vertus, jaunimo ir mados kūrėjų įprotis drabužiams naudoti neįprastas medžiagas ir aksesuarais paversti pačius keisčiausius daiktus liudija, kad aktualioji meninė juvelyrika taip pat gali būti ne tik parodos eksponatas, bet ir įvaizdžio formavimo priemonė.
Paroda „Iš šalčiausio krašto: Šiaurės šalių juvelyrika“ Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki sausio 19 dienos.
