Dievo Motinos paveikslas vaizduoja Švč. Mergelę Mariją su Vaikeliu, adoruojamą šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino. Kadaise puošęs gretimą bernardinų vienuolyną ir jau pradėjęs garsėti malonėmis, apie 1596 m. Leono Sapiegos prašymu buvo iškilmingai perduotas Šv. arkangelo Mykolo bernardinėms. Vyskupas Aleksandras Sapiega 1670 m. atvaizdą paskelbė stebuklingu.
Sovietmečiu uždarius Šv. arkangelo Mykolo vienuolyną, stebuklingas atvaizdas pergabentas į Šventosios Dvasios bažnyčią, kur buvo laikomas kartu su kitų uždarytų Vilniaus bažnyčių daiktais, o 1973 m. atrastas ir perduotas Lietuvos dailės muziejui. Tiesa, kažkur dingo brangiosios atvaizdo karūnos, juvelyriniai dirbiniai bei auksuoti sidabro aptaisai.
Restauratorių tyrimai parodė, kad iš autentiško senojo XVI a. atvaizdo išliko tik švelni, rožių vainiku papuošta vienplaukė Marijos galvutė, kita kūrinio dalis nutapyta vėliau.
1984-1987 m. atvaizdas buvo restauruojamas Prano Gudyno restauravimo centre. 1989 m. Katedrą grąžinus tikintiesiems, Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus pageidavimu Sapiegų Madonos atvaizdas buvo pakabintas Goštautų koplyčioje.
Antradienį Bažnytinio paveldo muziejuje vyks renginys, skirtas šio atvaizdo ikonografijai ir gerbimo istorijai. Apie maloningąjį atvaizdą kalbės daug metų jį tyrusi, geriausiai šio kūrinio istoriją žinanti menotyrininkė dr. Rūta Janonienė, apie atvaizdo restauraciją XIX-XX a. pradžioje pasakos dr. Juozapas Blažiūnas, patį restauravimo procesą XX a. pabaigoje ir 2014 m. pristatys
restauratorės Janina Bilotienė ir Alma Valickienė.
