Puikų rudens savaitgalį visai nebūtina bėgti iš miesto. Galima turint kišenėje vos kelis litus pasotinti alkaną dvasią pasaulinio lygio šedevrais. Pradėti meno ekskursiją po sostinę siūlyčiau nuo nedidelės galerijos „Meno niša“, kurioje viena žinomiausių Kauno tapytojų Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė surengė parodą „Varnų bažnyčia“.
Juodųjų miesto triukšmadarių portretai – šmaikštūs ir įdomūs, o pažvelgus atidžiau jie dar atskleidžia ir menininkės požiūrį į kiekvieno mūsų miestietišką buitį ar būtį.
Kviečia atgijusi bastėja
Šešerius metus tik iš išorės buvo galima apžiūrėti vienintelį didesnį miesto gynybinį statinį – Vilniaus bastėją. Dabar vėl galima atsidurti ir po jos skliautais – šią savaitę čia atidaryta Lietuvos bei pasaulio lietuvių šiuolaikinio meno kvadrienalė „Dailė ant vėliavos stiebo“.
Apžiūrinėdami istorijos paminklą pamatysime naujausius darbus tokių Lietuvoje ir svetur garsių menininkų kaip Stasys Eidrigevičius, Kristina Ališauskaitė, Edmundas Saladžius, Jovita Laurušaitė, Kęstutis Zapkus ar Paulius ir Svajonė Stanikai. Tai tik kelios pavardės iš kelių dešimčių įdomių autorių, kurie publikai pristato per pastaruosius ketverius metus sukurtus paveikslus, objektus, videofilmus bei instaliacijas.
Verta priminti, kad Vilniaus bastėja, kurią daugelis miestiečių vadina tiesiog barbakanu, – tai įtvirtintas žemių ir mūro gynybinis statinys tarp Subačiaus gatvės ir Vilnios. Jis pastatytas XVII a. pirmojoje pusėje prie miesto gynybinės sienos. Caro laikais, XIX a. pradžioje, miesto gynybiniai įtvirtinimai buvo nugriauti, grioviai ir mūrai užpilti. Tik 1966-aisiais pradėti jo atkūrimo darbai.
Lobiai iš Baltarusijos
Gražia tradicija virtęs svetingasis Dailės muziejaus savaitgalis šį kartą už vieną litą siūlo įdomias parodas ir nemokamas ekskursijas skirtingose Neries pusėse.
Vilniaus paveikslų galerijoje paskutines dienas skaičiuoja garsiosios Paryžiaus mokyklos atstovų litvakų dailininkų darbų paroda. Tai labiausiai šį rudenį sostinėje lankoma ekspozicija.
Ją į Vilnių atvežė Baltarusijos bankininkai, neseniai kartu su keliais kitais kaimyninės šalies kolekcininkais nupirkę iš Paryžiaus galerininkų apie 70 dabartinės Baltarusijos teritorijoje sukurtų pasaulinio garso dailininkų kūrinių.
Publiką į parodą labiausiai vilioja romantiški M.Chagalo darbai. Tačiau garsių litvakų kūrėjų pavardžių čia yra ir daugiau – tai Chaimas Soutine’as, Michelis Kikoine’as, Ossipas Zadkine’as ir kiti. Galerijoje rodomi ir filmai iš ciklo „Paryžiaus mokyklos dailininkai iš Baltarusijos“.
Parašyti filmai ir idėjų užrašai
Filmų karalyste galima pavadinti transformuotą Nacionalinės galerijos fojė. Čia šį savaitgalį baigiama rodyti Goethe’s instituto paroda „Judančios raidės“. Žiūrovams ji siūlo beveik 100 šrifto filmų iš 15 šalių, sukurtų nuo 1897 metų iki dabar.
Taip pat tik iki sekmadienio vakaro veiks kiek mažesnė, bet ne mažiau įdomi paroda „Pirmavaizdžiai: idėjos, eskizai, modeliai ir instrukcijos“. Jos eskizų ekspozicijoje – gigantomaniškos Kazės Ziblytės vizijos, skulptūrų Neries pakrantėje projektai, atsiradę Roberto Antinio bei Gedimino Akstino galvose, Lukiškių aikštės sutvarkymo idėjos ir kiti savo užmojais stebinantys sumanymai.
Tai, kad menininkai nėra linkę viešai rodyti savo idėjų juodraščių, nuspalvina ekspoziciją paslapties ir išskirtinumo atspalviais. Lyg žiūrėtum į jų dirbtuves pro rakto skylutę.
Lapkričio 8 ir 9 d. Vilniaus paveikslų galerija dirbs ilgiau: šeštadienį iki 20 val., sekmadienį iki 18 val.
