70-ies sulaukęs M.P.Vilutis nutarė surengti kūrybos pristatymą, kuris aprėptų ne atskirus tarpsnius ar tai, ką išskyrė kritika ir jau atsirinko dailės istorija, bet visą kūrybos išklotinę.
Ją galima apžvelgti Vilniaus dailės akademijos (VDA) parodų salėje „Titanikas“.
Atsiveria nuolatinė kaita
Parodoje net aikteli: koks platus M.P.Vilučio meninės raiškos spektras!
Ekspoziciją sudaro keturios dalys: trys nuosekliai pristato skirtingus kūrybos laikotarpius, o ketvirtoji – nuolatos kurtą taikomąją grafiką.
Prieš akis – intriguojanti plastinės kalbos, simbolių, motyvų kaita, jų parafrazės ir kartotės, o viso to jungtis – žmogaus įvaizdis. Parodoje pristatomi M.P.Vilučio darbai iš muziejų fondų, privačių kolekcijų ir iš paties dailininko dirbtuvės.
Sukūrė savo braižą
M.P.Vilučio kūrybos kelias prasidėjo XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Ekspresyvūs piešiniai, modernios graviūros, ofortai ir avangardiniai ankstyvieji šilkografijos darbai iš karto patraukė daugelio dailės mėgėjų dėmesį.
Anksti susiformavo šio kūrėjo aiški siužetinė ir plastinė kalba, liudijanti jo talentą, brandą, ambicijas. Lengvai atpažįstamas, spalvingas ir sudėtingas, grakščių formų, gausiai ornamentuotas „vilutiškasis“ braižas galutinai susiklostė 9–10-ąjį dešimtmečiais.
Šiuo laikotarpiu greta šilkografijos darbų atsirado nemažai tapybos, skulptūros kūrinių.
Vėlesnė menininko kūryba ypač įvairialypė. Šilkografiją pamažu keitė skaitmeniniu būdu konstruojami vaizdiniai.
Ypač didelė piešinių įvairovė: didžiaformačiai piešiniai tušu, parengiamieji piešiniai skaitmeninei grafikai, ekspresyvūs „posėdžių piešiniai“, laisvos kompozicijos tušu ir anglimi.
Toliau intensyviai kurti ir tūriniai objektai.
Visuomenės atspindžiai
Taikomajai M.P.Vilučio grafikai atstovauja plakatai, knygų iliustracijos, ekslibrisai, smulkieji spaudiniai.
Didžiąją jų dalį sudaro šilkografijos, bet pristatomi ir ankstyvieji kūriniai, atlikti giliaspaudės technika.
Ši parodos dalis ne tik atspindi išraiškingą ir daugialypę M.P.Vilučio meninę kalbą, bet ir suteikia įdomios informacijos apie aptariamojo laikotarpio kasdienybę, kultūrinį gyvenimą, visuomenės nuotaikas bei institucijų poreikius.
Eksponatus parodai skolino Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas, Lietuvos dailininkų sąjungos Dailės fondas, Meno rinkos agentūra, Audronė ir Vincas Būdos.
Ekspozicijos kuratorės – Kristina Kleponytė-Šemeškienė ir Jurga Minčinauskienė. („Sostinė“)
M.P.Vilučio paroda „Titanike“ veiks iki lapkričio 29 dienos.
Po „Torto“ – „Sriuba“
Neseniai pasirodė naujas M.P.Vilučio esė rinkinys „Sriuba“ (nuotr.), tarsi tęsiantis prieš penkerius metus išėjusios knygos „Tortas“ apmąstymus.
Pradėjęs nuo deserto, dabar menininkas patiekia pirmąjį patiekalą – sriubą. Nepraradę humoro jausmo „Sriubos“ ragautojai ir valgytojai ras joje įvairiausių prieskonių – spalvingo autoriaus gyvenimo įspūdžių ir nutikimų.
Knyga prasideda taip: „Gimiau Žvėryne 1944 metais. Žvėrynas – tai ne zoologijos sodas, tai Vilniaus rajonas. Buvau vaikas, paišiau paveikslėlius, vėliau buvau menininkas girtuoklis, nepripažintas genijus. Tada nupaišiau geriausius savo paveikslus.
Paskui buvau pripažintas dailininkas, bet jau nebe genijus. Vilniaus dailės akademijoje mokiau studentus meno, nors nežinau, kas menas yra. O dabar nežinau nieko.
Iš savo nežinojimo knygą parašiau ir pavadinau ją „Sriuba“. Mano virtuvėje virtos visiems žinomos mintys. Gal kiek kitokio skonio. „Cogito ergo sum.“ Nusibodo galvoti. Nusibodo būti. Ir nežinoti nusibodo. Kai buvau jaunas, žinojau.“
