Vilniaus senamiestyje įsikūrusi Vilniaus dailės akademijos tekstilės galerija „Artifex“ jau spėjo pelnyti vienos keisčiausių ir įdomiausių sostinės galerijų šlovę.
Nenuostabu, kad į 47 metų A.Kisarauskaitės parodą „Baltųjų ėjimai“ susirinkusi publika kiek sutrikusi apžiūrinėjo joje rodomus kūrinius, o kai kurie net atsargiai paklausdavo autorės, kur yra jos pačios darbai?
Sužalotas drobės kūnas
Nors ant galerijos sienų kabo daug paveikslų, jų autorystė priklauso ne A.Kisarauskaitei, o žinomiems sostinės chirurgams, operuojantiems širdį, stuburą, apendiksą ar suteikiantiems tobulą formą krūtims.
Jiems menininkė nunešė tapyti paruoštą, nugruntuotą, ant porėmių užtemptą drobę ir pasiūlė skalpeliu perrėžus jos paviršių užsiūti jiems įprastu būdu – kaip pilvą, krūtinės ląstą ar nosį.
Tiesa, su savo keistu sumanymu A.Kisarauskaitė nedrįso keliauti tiesiai pas žinomus medikus. Todėl pirmiausia paprašė draugų ir kolegų prisiminti, kokius chirurgus jie pažįsta asmeniškai ir kurie jų neįsižeistų išgirdę neįprastą pasiūlymą.
„Man buvo labai nedrąsu kreiptis į žmones, kurių kiekviena minutė yra brangi, o darbas atsakingas ir įtemptas. Tačiau mane nustebino chirurgų geranoriškumas ir puikus humoro jausmas“, – prisipažino parodos autorė.
Nė vienas kalbintas medikas neatsisakė pagelbėti, tačiau dažnas kiek sutrikdavo, kai reikėdavo skalpeliu perrėžti baltą paveikslo paviršių. Sakydavo, jog tiesiog nesinori gadinti tokio grožio.
Įdomu, kad nė vienas chirurgas neslėpė savo amato paslapčių, o kai kurie net atskleidė dažniausiai pasitaikančias klaidas. Pavyzdžiui, tokią, kai didesnį stuburo pjūvį du chirurgai siuva iš skirtingų pusių.
Nesitikėjo dalyvauti
„Visada maniau, kad gyvenime verta viską išbandyti, tačiau niekada nesitikėjau, jog teks dalyvauti parodoje. Ir pats, ir kartu su kolegomis esu parėmęs daugelį parodų, ne kartą esu buvęs atidarymuose, bet ne kaip autorius“, – sakė vienas garsiausių Lietuvos plastikos chirurgų Renaldas Vaičiūnas.
Jis su kolega Dainiumi Balčiūnu ne tik sukūrė vieną įspūdingiausių siūlių paveikslų, bet ir publikos dėmesiui pasiūlė plastikos chirurgijoje naudojamų siūlų, adatų ir sagų rinkinį. Kai kuriuos šio rinkinio eksponatus galima pamatyti tik pro didinamąjį stiklą.
Autoriniai pjūviai ir autorinės siūlės. Parodoje rodomi paveikslai – tarsi garsių medikų autoportretai. Neatsitiktinai daugumos jų apatiniame kampe galima rasti net ir chirurgo parašą.
Tarp parodos autorių – Santariškių ligoninės pilvo chirurgas Andrius Rybakovas, Vaikų ligoninės Ortopedijos skyriaus vedėjas chirurgas Kęstutis Saniukas ir Santariškių ligoninės kardiochirurgas Kęstutis Bagdonas.
Bičiuliai ir kolekcininkai
„Gydytojai ir mano tėvų menininkų karta buvo šalia, tose pačiose kompanijose, kartu švęsdami šventes, vasarodami, keliaudami į kalnus, ginčydamiesi apie kultūrą ir meną.
Skalpeliai į menininkų dirbtuves atkeliaudavo tiesiog susitikus, einant vieniems pas kitus į svečius“, – parodos sumanymą pakomentavo A.Kisarauskaitė.
Todėl nenuostabu, kad dažnas šios neįprastos parodos autorius turi sukaupęs nemenką dailės darbų kolekciją.
Plastikos chirurgas D.Balčiūnas, paklaustas, kas jam yra kolekcionavimas – investicija, poilsis nuo įtempto darbo ar tiesiog liga, atsakė trumpai ir aiškiai: „Jėga.“
Mediko kolekcijoje galima rasti Prano Gailiaus, Vytauto Kasiulio ar Raimundo Sližio darbų. Mat jo kolega R.Vaičiūnas dailės pasaulyje žinomas ne tik kaip kolekcininkas, bet ir kaip geras žinomo tapytojo R.Sližio (1952–2008) bičiulis.
Baltų batų galerija
Antrasis parodos „Baltųjų ėjimai“ projektas – batai kaip mobili galerija. Ilgą laiką meno kūriniai buvo eksponuojami tik galerijų salėse, kurios dėl baltai nudažytų sienų gavo „baltojo kubo“ vardą.
A.Kisarauskaitė nusprendė išlaikyti to „baltojo kubo“ baltumą ir švarą, tačiau išnešti juos iš galerijos. Baltus skirtingų modelių batus, kuriuos pasiuvo žinomas batų kūrėjas Žanas Maslauskas, parodos autorė pavertė mobilia galerija.
Ant batų ji nusprendė eksponuoti meno kūrius. Todėl ant vienos poros padų atsirado Birutės Zokaitytės grafika – mėnulio paviršiaus raižiniai. Vaikščiodama jais menininkė suteikia galimybę susiliesti mėnuliui ir žemei.
Baltuose kariško tipo batuose eksponuojama fotomenininko Gintauto Trimako padovanota juosta, kurią karinė žvalgyba naudodavo iš lėktuvo fotografuodama įvairius objektus.
O menininkė Aurelija Maknytė parods autorei pasiūlė batų kutams panaudoti skirtingų tapytojų teptukus. Kiekvieną dieną juos galima keisti pagal nuotaiką – pasipuošti Valentino Antanavičiaus, Žygimanto Augustino, Saulės Kisarauskienės ar Gintaro Znamierowskio darbo įrankiais.
Pačios A.Kisarauskaitės kūrinys – aukštakulniai, kurių kulnai – medicininės žirklutės. Autorės manymu ši batų pora – tarsi jungiamoji grandis su kita parodos dalimi.
