Lietuviai įsiveržė į prestižinį Europos fotofestivalį Berlyne

Ketvirtadienį Berlyne prasidėjo pats didžiausias Vokietijoje ir vienas rimčiausių fotofestivalių pasaulyje – „Europos fotografijos mėnuo“. Šis fotografijos istorijos šedevrus ir naujausius iškilių fotografų darbus pristatantis festivalis – bendras septynių Europos sostinių fotografijos institucijų kūrinys. Šiam tinklui priklauso Berlynas, Budapeštas, Bratislava, Lublijana, Liuksemburgas, Paryžius ir Viena.

Apie Berlyno fotografijos festivalio užmojus geriausiai kalba skaičiai – jam atrinkti darbai eksponuojami net 125 vietose, festivalio metu įvyks 250 renginių, kuriuose galima bus pamatyti net 500 fotografų darbus.

Tarp pusės tūkstančio fotografijos meistrų – ir du lietuviai. Pirmą kartą dalyvauti festivalyje atrinkti lietuvių fotomenininkų Renato Neverbicko ir Ramūno Danisevičiaus kūriniai. Jų paroda „Vilnius-Berlynas. Susitikimai“ spalio antradienį atidaroma Lietuvos ambasados patalpose.

Kiekvienas autorius pristato po vienuoliką darbų. R.Neverbickas aplenkdamas turistinius maršrutus žvalgosi po Berlyno gatves, o R.Danisevičius pro savo „Pinhole“ aparato skylutę stebi Vilnių. Prieš keletą metų į Berlyną išvykęs R.Neverbickas anksčiau dirbo „Lietuvos ryto“ fotografu, todėl abiejų kolegų darbuose galima įžvelgti reportažo elementų.

Paklaustas, kodėl parodai pasiūlė būtent „pinhole“ technika sukurtas fotografijas, R.Danisevičius su jam įprastu humoru atšovė, jog dar per anksti tokio lygio festivaliui siūlyti mobiliuoju telefonu darytas fotografijas. „Mobiliografija“, kaip ir „pinhole“ fotografija, – vienas šio fotomenininko pomėgių, intriguojantis ir linksminantis ne tik jo socialinio tinklo draugus, bet ir portalo lrytas.lt skaitytojus.

Pasak parodos kuratorės Linos Neverbickienės, Vilnius pasauliui dažniausiai rodomas kaip egzotiškas ir gana rūškanas Europos pakraštys su sovietinio paveldo likučiais. Todėl norėdama sulaužyti šį stereotipą ji nusprendė pristatyti šviesų ir linksmą pinholinį R.Danisevičiaus Vilnių.

Paties R.Danisevičiaus manymu, būtent šios spalvingos jo fotografijos, atsiradusios šalia nespalvotų R.Neverbicko Vokietijos didmiesčio gyvenimo akimirkų, sukuria parodai būtiną konfliktą. Kontrastas abiejų fotografų darbus paradoksaliai sujungia į vientisą ekspoziciją.

Pasiruošimo parodai nuotaikas puikiai atspindi jos kuratorės L.Neverbickienės įrašai bloge „Berlyno dienoraštis“ (berlynodienorastis.blogspot.com). Štai keletas jo ištraukų:

„Vilnius-Berlynas – paroda apie du miestus, dvi sostines su unikalia istorine praeitimi. Jas skiria tik tūkstantis kilometrų, o atrodo, kad jos būtų kitose galaktikose. (…) Beje, pirmąkart ambasados patalpose gros DJ. Ne skudučiai, ne skrabalai, ne pučiamieji, o DJ, kaip ir priklauso per parodos atidarymus Berlyne. Bus vyno ir sūrio. Gal dar nupirksim alaus. Jei turėsiu laiko ir jei Ramūnas atveš lietuviškos duonos, pakepsiu jos su česnaku – vokiečiai tai dievina. Svarbiausia – ne kalbos ir sveikinimo žodžiai, o smagi atmosfera ir galimybė pabendrauti su menininkais (…)

Ramūnas Danisevičius yra vienas geriausių Lietuvos fotografų, paprastas, šaunus vyrukas su fotoaparato taikikliu vietoj akies. Atrodo, kur jis bepasisuka, ten gaunasi nuostabios nuotraukos. Be to, tai puikus, pareigingas, paprastas žmogus, visada besilaikantis terminų ir turintis puikių Vilniaus nuotraukų kolekciją. Tik viena bėda – nekalbus. Nežinau kaip jį priversiu tarti žodį atidarymo metu (...).

Nors Renatas ir Ramūnas ilgai dirbo kartu, parodų salėje jie susitinka pirmą kartą. Labai džiaugiuosi, kad paroda dalyvauja tarptautiniame fotografijos festivalyje (Europaische Monat der Fotografie), kad autoriai ir Lietuvos vardas pakliuvo į tarptautinį festivalio katalogą, o mes mėnesiui tapome Berlyno kultūrinio gyvenimo dalimi. Šią savaitę išdidžiai eisime į festivalio atidarymą kaip dalyviai, o ne kaip svečiai“.