Visa tai panašu į fantastinį filmą arba labai tolimos ateities viziją? Apsirikote. Tai jau šių dienų mokslo galimybės, pristatytos Nacionalinėje dailės galerijoje vykusios „Tyrėjų nakties“ renginiuose.
Išsitaškiusi bala - kaip paveikslas
Galerijoje lankytojus pasitikusios merginos pirmiausia pristatė optinių iliuzijų meną. Gal jums pasirodė, kad iš dviejų identiškų bokštų vienas pasviręs labiau? O gal esate įsitikinęs, kad piešinėlio viduryje matote kvadratą? Deja, tai tik iliuzija. Akys mus linkusios apgauti, ypač jei dar pasitelkiame vaizduotę.
Paroda „Art in science“ ir „Science in art“ privertė apie tai susimąstyti: mokslas gali būti smarkiai susijęs su menu. O gal menas nėra toks nutolęs nuo mokslo kaip mums atrodo? Ekspozicijoje buvo galima pamatyti įdomių darbų, kurie mėgstančiam fantazuoti gali pasirodyti kaip keisčiausių figūrų bei spalvų sintezė.
Štai viename iš jų matome balą su daugybę mažų vaivorykščių. Skaitome pavadinimą: „Išsitaškiusi bala“. Tikrai panašu į vaikystėje matytas balas, kuriose po lietaus teko braidyti. Skaitome toliau ir sužinome, kad tai lazerio šviesa suardytas veidrodžio paviršius.
Kitame darbe užfiksuoti plika akimi nematomi saulės modulio defektai, išsibarstę lyg geometrinės figūros. Žinoma, kiekvienas turi savo grožio ir estetikos suvokimą, tačiau kodėl tai negalėtų būti paveikslas, kabantis jūsų svetainėje?
Rūbų šviesos efektai - pagal nuotaiką
„Tyrėjų nakties“ renginių metu Nacionalinėje dailės galerijoje buvo galima sužinoti ir apie sumaniąją tekstilę. Pasirodo, kad naujausios technologijos leidžia kurti drabužius, kurie ne tik šviečia, bet ir keičia spalvą. Pavyzdžiui, jie gali reaguoti į jūsų nuotaiką arba į kokius nors į išorės faktorius.
Ateities vizijose yra net ištisi miestai, pastatyti naudojant įvairius natūralius pluoštus. Sumaniosios tekstilės pavyzdžių galima buvo pasižiūrėti čia pat, vos išėjus iš auditorijos. Marijos Valeškaitės sukurtuose rūbuose panaudota šviesos implantavimo į audinį technika, o šalia eksponuojamas tamsoje šviečiantis kilimas.
Besidomintiems šviesa ir jos veikimu, vyko paskaita „Išmanusis apšvietimas menui ir ne tik“. Jos metu visi ne tik pasitikrino žinias apie šviesą, kas tai yra ir kaip veikia žmogaus regą, bet ir sužinojo, kaip kuo geriau galima apšviesti meno kūrinį, kad šviesa jam nekenktų.
Pasirodo, kad tai padaryti galima panaudojus specialius baltus šviestukus. Išryškinti vienas ar kitas paveikslo spalvas padeda specialūs įvairių spalvų šviestukų telkiniai.
Mašinos pieša ir kuria muziką
Paskaitoje „Menas kaip algoritmas“ teko įsitikinti, kad ir mašinos gali kurti meną: sunku buvo atskirti, kurį piešinį piešė žmogus, kurį – kompiuteris. O niekada nesiklausiusiam kompozitoriaus Igorio Stravinskio kūrinių tikriausiai buvo sunku atskirti ir kurią simfoniją klarnetui parašė menininkas, o kurią – kompiuterinė programa.
Žinoma, kompiuterinis menas toli gražu neprilygsta tam, kurį sukuria žmogus, tačiau ką gali žinoti – gal ateityje eisime į mašinų nutapytų paveikslų parodas ar per radiją klausysimės jų sukurtų dainų?
Dabar toks laikas, kai menas ir mokslas sąveikauja, papildo vienas kitą. Tai leidžia sukurti daug įdomių ir net naudingų dalykų. Pasitelkęs meną mokslas net beveik nieko neišmanančiam apie įvairias matematines formules ar algoritmus gali pasirodyti ne toks nuobodus. Menas kartu su mokslu kuria tai, kuo ir kaip gyvensime ateityje. Ar jie tikrai reikalingi vienas kitam tesprendžia tie, kurie apsilankė „Tyrėjų naktyje“ Nacionalinėje dailės galerijoje.
