Tiesa, gėlės, krūmai ir medžiai Botanikos sode auginami tvarkingai, todėl norintys jais pasigėrėti nėra priversti bastytis po visus sodo užkampius. O menininkai savo darbams pasirinko nuošaliausias vieteles – išslapstė juos tarp medžių, įmerkė į tvenkinius ir upelius ar patiesė tiesiog po lankytojų kojomis. Kiekvienas, sumanęs nuvažiuoti į Kairėnus apžiūrėti ten surengtos žemės ir aplinkos meno parodos „Deja vu“, turės bent kelioms valandoms tapti sekliu.
Sapnai atmerktomis akimis
Kiekvieną rugsėjį Botanikos sode Kairėnuose rengiama paroda „Gamta ir menas“ yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje tęstinių žemės meno projektų. Jo tikslas – skatinti dialogą tarp meno kūrinių, jų autorių, žiūrovų ir gamtos. Kasmet šioje parodoje dalyvauja vis kiti menininkai, kasmet ji keičia savo pavadinimą. Šiemet jam pasirinktas vertimo nereikalingas prancūziškas posakis „Deja vu“. Jis reiškia momentą, kai pajuntame, kad kažkas mums jau matyta, išgyventa, patirta.
Gal todėl klajodamas po Botanikos sodą nuolat aptinki kūrinių, primenančių siurrealistines metaforas, keistų voratinklių, nežinia kur vedančių beržinių punktyrų ar tradicinių audinių ornamentų, tarsi savaime išdygusių pievoje. Milžiniškos sraigės ar garsiuosius ateivių apskritimus primenanti apvali struktūra – tik keli didžiausi ir matomiausi kūriniai.
Kitų teks paieškoti ne tik miške, bet ir tvenkiniuose. Organizatorių patarimas lankytojams – ne tik žvalgytis aplinkui ar tyrinėti ant šakų kabančius objektus, bet ir atidžiai žiūrėti sau po kojomis.
Kūriniai nekenkia gamtai
Parodos kuratorė Inga Raubaitė stengiasi suteikti galimybę pristatyti savo darbus netradicinėje gamtinėje aplinkoje įvairiausių sričių menininkams – tapytojams, keramikams, tekstilininkams, fotografams, skulptoriams, floristams. Kurdami jie bendradarbiauja su gamta, o jų kūriniai padeda nuolat skubantiems žiūrovams atidžiau pažvelgti į kalvą, mišką ar pievos lopinėlį, pamatyti juos kitomis akimis.
Menininkai ne tik panaudoja centrinės Botanikos sodo dalies peizažą, bet ir išryškina kiekvieno jo kampelio savitumą. Projekto organizatorių manymu, svarbu paskatinti ir kūrėjus, ir lankytojus įsižiūrėti, įsiklausyti į gamtą, pasijusti jos dalimi, ja grožėtis, ją puoselėti ir globoti. Taip ugdomas ir žmogaus ekologinis sąmoningumas. Juk kurdamas menininkas stengiasi nepakenkti gamtai, padėti pažvelgti į ją kitaip.
Nykimas – sumanymo dalis
Parodos kuratorė pabrėžė, kad žemės ir aplinkos menas – tai ne skulptūros ar objektai, kurie išnešami iš galerijų ir eksponuojami po atviru dangumi. Tai, ką galima pamatyti Botanikos sode, – menininko pasirinktoje erdvėje sukurtas menas, kuris susijęs su kiekvienu šalia esančiu medžiu, taku ar tvenkiniu. Visi kūriniai įsilieja į vietos gamtovaizdį, tampa neatsiejama jo dalimi.
O žemės ir aplinkos meno neišvengiama savybė – laikinumas. Visi 18 parodos darbų kasdien keičiasi ir nyksta. Todėl verta paskubėti juos surasti kuo greičiau – po savaitės kitos net ir gabiausias detektyvas neatskirs, kur meno kūrinys, o kur tik kažką primenantis keistas kupstas.
Paroda „Deja vu“ Vilniaus universiteto Botanikos sode veiks iki spalio 31 d., tačiau dėl nepalankių oro sąlygų kai kurie darbai gali sunykti ir anksčiau.
