Konkurso dalyviai turi pateikti ne mažiau kaip tris ir ne daugiau kaip penkias fotografijas, sukurtas tik šio seminaro metu (rugsėjo 14–19 d.). Konkursui pateiktas fotografijas vertins tarptautinė komisija. Geriausios nuotraukos bus paskelbtos rugsėjo 19-osios vakarą, jų autoriams teks specialūs prizai. Solidžiausią įsteigė pagrindinė seminaro rėmėja kompanija „Sony“ – fotoaparatą „Sony A7“.
Viena konkurso partnerių, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, papildomai apdovanos penkis autorius, kurių fotografijos atskleis šias temas: „Emocijos“, „Laimingi žmonės“, „Džiaugsmo akimirkos“, „Šeimos atostogos“, „Aktyvus poilsis Kuršių nerijoje“. Nugalėtojams bus surengtas pažintinis žygis gamtiniame rezervate – išskirtinėje, jautrioje žmogaus poveikiui teritorijoje.
Vertinimo komisijos išrinktoms geriausioms penkioms fotografijoms bendrovė „Zoombook“ skirs penkis 100 Lt vertės dovanų kuponus savo produkcijai įsigyti. Dovanų kuponas suteiks galimybę fotografams susikurti fotoknygą ar įamžinti gražiausią akimirką fotodrobėje.
Šiųmečio konkurso laureatų darbai iki kitų 2015 metų seminaro bus išleisti atvirukų rinkiniu. Šis straipsnis apie seminaro startą iliustruotas geriausiomis praėjusių metų seminaro konkurso „Fotografuojame Nidoje 2014“ fotografijomis, o kitus straipsnius iliustruosime šių metų kolegų kūryba ir seminaro akimirkomis.
Savo pastebėjimus iš Nidos, kur vyksta 37-asis fotomenininkų seminaras, kasdien portalo lrytas.lt skaitytojams pateiks Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys, žurnalistas Povilas Sigitas Krivickas. Šiandien - jo pirmieji įspūdžiai.
* * *
Smagu kasmet rudens pradžioje Nidoje sutikti senus bičiulius, dar smagiau – jaunimą. Nemažiau malonu tęsti tradicijas. Jų būta visada, ne išimtis – 37-asis fotomenininkų seminaras. Pirmoji gera tradicija, kad prisiregistruoti vėl pavyko kultūros ir turizmo centre „Agila“. Ten erdvi ir užtektinai tamsi salė, kad būtų galima gerai matyti ekrane rodomas fotografijas bei filmus.
Tačiau smagiausia – gyvas bendravimas, kurį atitinka paprastai nusakytas jau tradicinis seminaro devizas – „Fotografų susitikimai“. Seminaro programoje bus gausu autorinių ekspozicijų, „portfolio peržiūrų“, knygų pristatymų ir - ypač svarbu! - tų tikrųjų susitikimų su patyrusiais fotografijos meistrais.
Po iškilmingos seminaro pradžios, kai jaunasis Neringos meras Darius Jasaitis kartu su Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininku Jonu Staseliu pasidžiaugė, kad Nida vienai savaitei vėl tampa tarptautine fotografijos sostine, užvirė aktyvus seminaro darbas. Į pirmąjį susitikimą pakviestas Algimantas Aleksandravičius (gim. 1960 m.) – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas (AFIAP). Lietuvoje ir užsienyje jis surengė per šimtą personalinių parodų, sudarė daugelį fotoalbumų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos metraščių.
Naujausi ryškūs A.Aleksandravičiaus darbai – vaizdingai tarmiškai pavadinti fotoalbumai „Žemaitėjė – mona meilė“ ir „Aukštaitėj – aukšts dongs ė čysts vondva“. Menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio žodžiais tariant, A.Aleksandravičius sugeba išjudinti nuo vartojimo ritualų apspangusios, šiuolaikinės Lietuvos atminties vyrius. Jis perrašo istoriją, ją vizualiai reaktualizuodamas. Jis sukuria Lietuvos regionų mitą iš naujo ir tiesiog gražina jų kraštovaizdžius ir žmones, akmenis ir paupius į mūsų dabartį. Jis vilioja atrasti Lietuvos žemės savitumą, pabendrauti su vietiniais šmaikštuoliais, prikelti savo vaizduotėje išnykusius dvarus ir sodybas. Jis kviečia kartu patyrinėti istorinį miestelių palikimą ir pasigrožėti audrų išvarginta pakelės ąžuolo laja. Tai, kas atrodo natūralu ir paprasta šiuose albumuose, yra ne gamtos dovana, o menininko meistriškumas.
Kiekvienam fotografui būdingas savitas stilius, individuali temų problematika. Tai ilgam išlieka autoriaus archyve net ir tada, kai kūrėjas pasitraukia amžinybėn. Todėl tik analitinis ir kompleksinis archyvo tyrimas arba jo „prisijaukinimas“, menotyrinė kūrybos analizė, kontekstinis epochos pažinimas padės atrasti ir suformuoti tą tikslingą prieigą, kuri atskleis ir visavertiškai pristatys fotografą kaip autorių. Šia tema užsimezgė įdomi diskusija apie fotografijos archyvų vertę ir padėtį. Pokalbyje dalyvavo menotyrininkai dr. Agnė Narušytė, dr. Tomas Pabedinskas, fotomenininkai Aleksandras Macijauskas, Vytautas V.Stanionis ir kiti.
Visai kitu – autorinių teisių – aspektu fotografų situaciją aptarė Gabrielė Naprušienė, kuri nuo 1992 m. iki šiol dirba Asociacijoje LATGA Vizualiųjų menų skyriaus vadove. Ji kėlė klausimą: ar visi fotografai yra autoriai? Visi fotografuojantys asmenys yra autoriai esant sąlygai, kad jų nuotraukos yra kūriniai. Lietuvos autorių teisės objektu pripažįstamos tik tos fotografijos, kurios atitinka bendrus kūriniui taikomus reikalavimus: originalumo ir kūrybinės veiklos rezultato. Nepriklausomai nuo to, ar fotografija sukurta mėgėjo ar profesionalo, nesvarbu, kokios ji meninės vertės, kas fotografijoje užfiksuota (portretas, peizažas, įvykis), jos kūrėjas įgyja visas autoriaus teises į savo kūrinį.
Autorius turi turtines ir neturtines teises, kaip ir visi kiti autoriai (kompozitoriai, rašytojai, dailininkai). Tik autorius gali spręsti, kaip, kada, kokiu būdu ir už kiek jis leidžia naudoti savo kūrinį. Turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Autorius turi neturtines teises, kurios yra amžinos, susietos tik su autoriumi ir neperduodamos. Tai yra autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir kūrinio neliečiamybės teisė. Tai asmeninės autoriaus teisės, kurių pažeidimas daro autoriui moralinę žalą. Fotografų teisės yra bene dažniausiai pažeidinėjamos, ypač atsiradus internetui.
Nida, 2014 09 15
