Šventiesiems grąžintos kojos ir rankos

Pernai 600 metų jubiliejų minėjusi seniausia miesto bažnyčia po kelerių metų turistų akį turėtų traukti atsinaujinusi.

Naujų restauracijos darbų konkursą laimėjusios bendrovės „Kauno restauratoriai“ darbuotojai dar šią vasarą pradės tvarkyti keturis maldos namų altorius.

Jeigu bus pakankamai lėšų, ateityje bus restauruoti šventovės skliautai, sienos, stogas, baigti tvarkyti vargonai, pakeistos durys.

Kauno arkivyskupijos širdimi vadinama Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika lankytojams savo durų plušant restauratoriams neužvers.

Kauno arkikatedros bazilikos administratorius, kunigas Evaldas Vitulskis labiausiai didžiuojasi 1774 metais statytu ir neseniai baigtu restauruoti didžiuoju Nukryžiuotojo Jėzaus ir dar trimis altoriais, pakeistomis grindimis bei laukia, kada bus tęsiami visų maldos namų atnaujinimo darbai.

„Prie Nukryžiuotojo Jėzaus didžiojo ir kitų altorių beveik dešimtmetį dirbo geriausi Lietuvos tapybos, medžio, marmuro meistrai, auksuotojai ir lipdytojai.

Prieš tai maždaug dvejus metus truko išsamūs meniniai, technologiniai, cheminiai tyrimai, vėliau projektavimo darbai“, – sakė E.Vitulskis.

Jo teigimu, šiuo metu žiūrėdami į restauruotą didįjį altorių kauniečiai ir turistai stebisi, kad turime tokį įspūdingą šedevrą.

Tai – vienas seniausių ir gražiausių architektūros pavyzdžių Lietuvoje.

Iki restauracijos gerokai apirusio, aptrupėjusio ir net vietomis griūvančio altoriaus atnaujinimas kainavo pustrečio milijono litų.

Vienas iš Kauno arkikatedrą naujinusių restauratorių kaunietis Kostas Bielys tvirtino, jog tikintieji ir kiti bažnyčios lankytojai šiuo metu gali grožėtis po storu aliejinių dažų sluoksniu dešimtmečiais slėptomis auksu ir sidabru dengtomis didžiojo altoriaus detalėmis, kitais unikaliais dekoro elementais, išskirtine sienų tapyba.

„Paskutinį kartą arkikatedroje bazilikoje restauracijos darbai virė septintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje. Tąkart jie truko maždaug aštuonerius metus.

Drėgmė, druskos ir sovietmečiu bažnyčios restauracijai naudotos ne pačios tinkamiausios medžiagos pakenkė statinio pamatams, įrangai, architektūros detalėms“, – tikino restauratorius.

Specialisto teigimu, sovietmečiu darbininkai dirbo gana atsainiai, darbams buvo naudojami aliejiniai dažai ir cementas. Jį keletą metų arkikatedroje dirbusiai Kauno ir Vilniaus restauratorių komandai teko nuvalyti, pakeisti kitomis medžiagomis.

K.Bielį ir kitus prie Didžiojo altoriaus dirbusius restauratorius ypač nustebino tai, kad daugelis jį puošiančių skulptūrų sovietmečiu buvo paliktos visai be galūnių. Pavyzdžiui, Marijos skulptūrai trūko rankos pirštų. Restauratoriai juos rado bažnyčios sandėliuose ir pritvirtino.

Manoma, kad gausiai turistų ir kauniečių lankoma Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika pradėta statyti 1408 metais.

Tai buvo daroma Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo rūpesčiu. Bažnyčia tapo vienu pirmųjų mūrinių pastatų Kaune.

Architektūroje dominuoja gotikos ir renesanso stiliai, o interjere ryškiausias yra baroko stilius.

Pirmoji bažnyčia nebuvo panaši į dabartinį statinį, kurio vaizdas susiformavo 1660 metais.

Katedros titulą šiai Kauno bažnyčiai 1895 metais suteikė popiežius Leonas XIII.

XVIII amžiuje Kauno senamiestyje siautęs gaisras stipriai nuniokojo pagrindinę miesto šventovę – arkikatedrą baziliką. Iki pat XX amžiaus vidurio buvo stiprinamas bažnyčios skliautas, vyko vidaus apdailos darbai.

Prie katedros ir kriptoje palaidota daug garsių žmonių – vyskupas Motiejus Valančius, kunigas ir poetas Maironis, kardinolas Vincentas Sladkevičius.

Yra parengtas išankstinis kompleksinis projektas visai Kauno arkikatedrai restauruoti. Skaičiuojama, kad restauracijai prireiktų apie 30 mln. litų.