Gal todėl jų parodos visuomet suvilioja nemažai smalsuolių, kuriems nusibodo vaikščioti tiesiomis klasikų kūrybos gatvėmis?
Paroda – kaip dienoraštis
Pamėnkalnio galerijoje atidaryta jaunos tapytojos Indrės Ercmonaitės-Jakucevičienės paroda pavadinta „Jie“.
Galima įtarti, kad menininkė bando nubrėžti brūkšnį, atskiriantį savą kūrybos teritoriją nuo kultūros peizažo, kuris plyti už jos dirbtuvės durų.
Magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje tapytoja baigė prieš ketverius metus. Tačiau dar studijų metais kritikų įvertintas savitas braižas jai pasirodė pernelyg brangus, kad būtų galima jį beatodairiškai nublokšti į šiukšlių konteinerį.
Todėl visa ekspozicija Pamėnkalnio galerijoje – tarsi kūrybos revizija, dienoraštis ar atsiminimų albumas. Galerijoje sutilpo patys įvairiausi autorės darbai.
Erdvė – nekasdieniška
Pavyzdžiui, parodai pavadinimą paskolinusiame jos piešinių cikle „Jie“ galima pamatyti gausybę daugiau ar mažiau žinomų figūrų – tapytojos draugų, filmų personažų, garsių tapytojų.
Prie menininkės gyvenimą formuojančių „asmenų“ tinka ir jos darbo įrankiai, kuriais jau ji pati kuria savo herojų realybę.
Iš teptukų ir kitų tapytojui būtinų reikmenų suformuotas objektas – „Išgyvenimo rinkinys“, o užtapyta puse į vidų sulankstytose drobėse paslėpti „Frankenšteino monstriukai“.
„Neverk“ galerija, menotyrininkų manymu, skirta priminti žiūrovams, kad esame nekasdieniškoje galerijos erdvėje. O joje galioja specifinės taisyklės.
Galerija galerijoje, rinkinys įvairiausių dalykų, be kurių jauna kūrėja negalėtų pragyventi nė dienos.
Parodoje galima pamatyti net senesnių autorės darbų miniatiūras, kurios padeda jos akimis pažvelgti į praėjusį kūrybos etapą.
Tik ar verta tokiame amžiuje taip įdėmiai žvalgytis atgal?
Primena fantastinį kiną
Tiesa, tai tik atsitiktinio praeivio mintys, nes tapytoja ne kartą įrodė, kad jos kūriniai verti ne tik žiūrovų, bet ir solidžių kolekcininkų dėmesio.
Mat nors dauguma parodos darbų sukurti pernai ir šiemet, kai kurie eksponatai pasiskolinti iš vienos įdomiausių ir kokybiškiausių Lietuvos kolekcijų – „Lewben Art Foundation“ rinkinio.
Pasak menotyrininkės Eglės Juocevičiūtės, šios tapytojos darbuose-tyrimuose susijungia ne tik tapybos ir fantastinio kino istorija, bet ir filosofijos istorija.
Menotyrininkė pabrėžia, kad parodoje dominuoja dvi spalvos – sodri raudona ir švytinti žalia.
Pagal geriausias tapybos tradicijas naudojama viena iš trijų pagrindinių ir ją paryškinanti papildoma spalva.
Sukūrė mitinį herojų
„Sunku išskirti ašinį parodos kūrinį, nes jie visi tarpusavyje jungiasi nesibaigiančia spirale. Vienas būdų tą spiralę pradėti – tapybos serija-komiksas „P.Dažas. Nuotykiai“.
Jame susipažįstame su dažnu Indrės mitiniu herojumi p.Dažu: pamatome, kaip iš dažų chaoso gimsta dažų kosmosas, p.Dažas įgauna vis konkretesnį pavidalą, susipažįstame su šios mitologinės būtybės tyrinėtojais“, – rašo E.Juocevičiūtė.
Parodą „Jie“ Pamėnkalnio galerijoje galima apžiūrėti iki rugpjūčio 7 dienos.
