Savitoje parodoje – žmonės, kurie paprastai slepiasi už kadro

Fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ galerijoje surengtos parodos „Kolegos“ sumanymas – pristatyti ne tik kūrinius, bet ir kūrėjus. Parodą dar galima apžiūrėti iki liepos 26 dienos.

Tai pačių įvairiausių portretų virtinė, leidžianti pamatyti tuos, kurie dažniausiai slepiasi už fotoaparato. Pamatyti, kaip fotografai žvelgia patys į save kurdami autoportretus, kaip dirba ir ką veikia laisvalaikiu.

Ne vienas darbas liudija ir tai, kad žmonės, kurie nuolat fotografuoja kitus, gana nejaukiai jaučiasi tuomet, kai patys atsiduria fotokameros taikiklyje.

„Kai mes pasiūlėme Antanui Sutkui surengti „Prospekto“ galerijoje jubiliejinę parodą paaiškėjo, kad mus aplenkė „Vartų“ galerija. Tačiau A.Sutkus pasiūlė kitą idėją – parodyti, kaip fotografai mato savo kolegas“, – parodos atsiradimo istoriją dėstė Fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis.

„Kai pradėjau dirbti tuometinėje Fotomenininkų draugijoje, nebegalėjau pakankamai laiko skirti fotografijai. Tačiau visuomet maniau ir manysiu, kad mūsų kolegiškas susibūrimas, bendra veikla padėjo Lietuvos fotografijai prasimušti, tapti žinomai ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet ir platesniame pasaulyje, – sakė Antanas Sutkus.

„Mes iki šiol bendraujame, esame amžini prieteliai. Tiesa, daugiau veikia Antanas, o aš – visą gyvenimą esu patogiai įsitaisęs šalia. Jis organizuodavo, gaudavo visus leidimus, man reikėdavo prisidėti tik savo fotografijomis“, – sakė fotomenininkas Romualdas Rakauskas.

Net ir pačiame savo 75-ečio šventės įkarštyje A.Sutkus negailėjo gerų žodžių kolegoms. Jo manymu, jubiliejus – tai puiki proga priminti žmonėms ne tik savo darbus, bet ir visos Lietuvos fotografijos vertę ir svarbą.

„Norėjosi priminti ir tuos mano kolegas, kurie yra tikrai daug nuveikę, tačiau paskutiniu metu tarsi nustumti į šalį. Ne vienas gyvena iš vargingos pensijos, ne kiekvienam užtenka pinigų naujos kartos vaistams įsigyti“, – liūdnai kalbėjo fotomenininkas.

Atvykęs į „Kolegų“ parodos atidarymą A.Sutkus paviešino sumanymą įsteigti savišalpos fondą sunkiai besiverčiantiems kolegoms. Pirmasis indėlis į jį turėtų būti lėšos, gautos už parodoje parduodamus A.Sutkaus darbų atvirukus.

„Kolegų“ kuratoriaus Gyčio Skrudžinsko sumanymas – pristatyti du požiūrius į fotografo portretą. Vienoje parodos dalyje galima pamatyti, kaip autoriai kuria savo autoportretus. Juose pabrėžtinai akcentuojamas savitas stilius, fotografinės raiškos specifika.

Viduriniosios kartos fotografai – Violeta Bubelytė, Remigijus Treigys ir kiti – autoportretą pateikia kaip autorinio braižo deklaraciją.

Tuo tarpu kitoje parodos dalyje vyrauja kolegiškas bendradarbiavimas ir įvairiausios fotografavimo rutinos interpretacijos. Fotomeno klasikai, tarp kurių ir Antanas Sutkus, Aleksandras Macijauskas bei Romualdas Požerskis, fiksuoja kolegas sau įprastu dokumentinio kasdienybės stebėjimo stiliumi.

Pasak kuratoriaus, „tarp šių dviejų polių ir išsiskleidžia „Kolegų“ vizualinis nuotykis“. Ekspozicijoje galima rasti ir klasikinių „lemiamo momento“ fotografijų, ir darbų, kurie leidžia kritiškai stebėti aplinką, o joje – save bei savo kolegas.

Tarp parodos dalyvių yra ir tokie žinomi meistrai kaip Algimantas Kunčius bei Algimantas Aleksandravičius, ir fotografuojantis aktorius Juozas Budraitis. O taip pat įspūdingų kasdienybės akimirkų medžiotojas, „Lietuvos ryto“ fotografas Ramūnas Danisevičius bei savo tėvą su kolegomis grupiniame portrete įamžinusi Monika Požerskytė.