Simpoziumas, kuris šįmet vyksta jau 20 kartą, pradėtas rengti nuo 1989 metų. Nuo 1990 metų jį organizuoti ėmėsi Panevėžio miesto dailės galerija, bendradarbiaudama su Panevėžio stiklo fabriku, o nuo 2006 metų – su keramikos įmone „Midenė“.
Dienomis dirba, vakarais bendrauja
Kiekvienas simpoziumas turi savo veidą. Kiekvienas menininkas, dalyvaujantis jame, pajunta renginio visumą savo jautria esybe ir čia patirti įspūdžiai dažnai įkvepia kurti. Kartais čia ir dabar, kartais – gerokai vėliau, išlaikyti, subrandinti tarsi gerą vyną.
Šiais metais simpoziume dalyvaujantys menininkai Yauheni Adzinochanka (Baltarusija), Arina Ailincai ( Rumunija), Ciprianas Ariciu (Rumunija), Eugenijus Čibinskas (Lietuva), Rojhane Hosseini (Iranas), Audrius Janušonis (Lietuva), Heidi Preuss-Grew (JAV), Carme Riu de Martín (Ispanija), Anthony Stellaccio (JAV), Mercê Tiana (Ispanija) tikisi, kad čia vyraujanti atmosfera duos impulsą sukurti gerus kūrinius.
Meno gerbėjus labiausiai domina kūrybos vakarai Panevėžio miesto dailės galerijoje. Simpoziumo dalyviai visą dieną pluša keramikos įmonėje „Midenė“, o vakarais pristato savo kūrybą, pasakoja apie save ir šalį, iš kurios atvyko.
Simpoziumo vadovė, Tarptautinės keramikos akademijos narė, Panevėžio dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė taip sudėliojo programą, kad ji būtų įdomi ir patogi tiek patiems simpoziumo dalyviams, tiek meno gerbėjams, kurie į kūrybos vakarus atvyksta ir iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio šalių.
Įkvepia gamta ir vaikystės prisiminimai
Panevėžiečiai keramikai Romualdas Aleliūnas, Eugenijus Čibinskas, Nerutė Čiukšienė, Egidijus Radvenskas yra simpoziumo senbuviai, pakaitomis dalyvaujantys jame nuo pat renginio pradžios, puikiai išmanantys šamoto galimybes ir talkinantys kolegoms, atvykusiems iš užsienio šalių. Jie pirmieji supažindino simpoziumo dalyvius ir svečius su savo darbų stilistika, kūrybos periodais, daiktais, inspiravusiais kūrinį ar visą ciklą.
E.Čibinskui, kuris dalyvauja šiemetiniame simpoziume, impulsą sukurti šamoto kūrinius davė suaugę medžių kamienai ar senų audimo staklių reliktai, primenantys jam senelių namus kaime. Medžių plastikos temą menininkas plėtoja ir toliau, išgaudamas įdomius rezultatus. E.Čibinsko, kaip ir kai kurių kitų jo kolegų, darbus iš simpoziumų kolekcijos galima pamatyti ne tik Panevėžio miesto dailės galerijoje, bet ir Prezidentūros kieme bei Bernardinų sode Vilniuje.
A.Stellaccio iš JAV pasakojo, kokią didelę įtaką jo kūrybos pradžiai turėjo tėvai. Tėvas – griežtos struktūros atstovas, motina – kūrybiška, romantiška muzikos mokytoja. Tie du pradai nuolat vyravo jo kūryboje, duodami tam tikrą pusiausvyrą. Kartais visą darbų ciklą įkvėpdavo netikėtas momentas, žaidimas su moliniais švilpukais ant darbo stalo, išsirutuliojęs į keramikos figūrų ciklą. Vėliau menininko, turinčio savitą filosofiją, kūryboje prasidėjo eksperimentai su formomis, jų sąveika, spalvomis.
Keisti subjektai iš fantazijų pasaulio
Amerikietė keramikė H.Preuss-Grew, visus žavinti savo gyvybingumu, kuria savitą žmonių-gyvūnų kolekciją. „Aš visada labai atidžiai stebiu žmonių ir gyvūnų elgseną, jų bruožus, mane intriguoja menkiausi jų pozos ir fizinės struktūros niuansai, kurie perteikia idėją, istoriją, būtį. Keisti, neatpažįstami subjektai padeda persikelti į fantazijos pasaulį“, – sako menininkė.
Jos kūrybos vakare susirinkusieji galėjo pamatyti ir daug įdomaus išgirsti apie Oregono valstiją. Šiek tiek atšiauroka, bet labai graži gamta supa jaukius keramikės namus. Pilietiškai menininkei kelia nerimą masiškas miškų kirtimas ir tas faktas įkvėpė ją sukurti ne vieną kūrinį.
Keramikas A.Janušonis savo darbus yra eksponavęs prestižinėse Lietuvos galerijose, Šveicarijoje, JAV, dalyvavęs simpoziumuose įvairiose užsienio šalyse. Personalinėse parodose vienu metu rodant didelę kūrinių kolekciją, ypač išryškėja svarbiausios autoriaus kūrybos tendencijos, jo savitumas. Keraminės figūros pasižymi plastine raiška, ekspresyvumu, netikėtomis detalėmis. Dramatizmas gretinamas su ironija. Aliuzijos į žinomus meno kūrinius – su popkultūros elementais.
Įdomus personažas Faunas, turintis Milo Veneros veidą ir peliuko Mikio ausis, tampa daugelio kompozicijų pagrindine figūra. Tarp keraminių personažų tvyro įtampa, jų ryšiai nuspalvinti ryškiomis emocijomis. Jausmų čia su kaupu: jais pulsuoja ir keraminių figūrų veidai, ir jų laikysena, ir pozicijos kompozicijose. Kurdamas instaliacijas A.Janušonis naudoja ne tik skirtingas keramikos rūšis, bet ir kitas įvairias medžiagas, daiktus.
Tandemas iš Rumunijos
Rumunų keramikų A.Ailincai ir C.Ariciu kūrybos vakaras sutraukė ne tik meno gerbėjus iš Panevėžio, bet ir kitų Lietuvos miestų bei užsienio. Menininkai, vasarą atvykstantys iš įvairių šalių aplankyti savo kolegų ir norintys sužinoti, kas naujo meno padangėje, džiaugėsi galėdami tą padaryti simpoziumo renginiuose. Čia dalyvavo ir XII tarptautinio tapytojų plenero, skirto Kazimierui Naruševičiui atminti, dalyviai, suvažiavę iš Olandijos, Vokietijos, Lietuvos, Rusijos.
A.Ailincai instaliacijos, kuriose keraminių skulptūrų plastika ir didingumas taip išmoningai dera su autorės žaismingu požiūriu į pasaulį, sužavėjo visus. Menininkės, turinčios didžiulę kūrybinę patirtį, biografijoje išbandytos įvairios kryptys, žanrai. Grafiniai piešiniai keramikoje pasakoja įvairias istorijas. Įdomūs fotografijų viražai. Pasak menininkės, tam tikros meno formos kompensuoja tai, ko ji nedaro kituose dailės žanruose. Daug simbolių, variacijų žemės, kultūros temomis, o keraminės knygos tarsi iliustruoja keramikės žodžius: „Esu rašytoja molyje“.
A.Ailincai dešimt metų gyveno ir sėkmingai kūrė Kanadoje, bet nusprendė grįžti į savo gimtąją šalį. Menininkė sako, jog daugeliui Transilvanijos kraštas asocijuojasi su Drakulos vardu. Bet tuos, kurie apsilanko šiame krašte, nustebina gamtos grožis ir miestų architektūra.
Stebėdami rumunų menininko C.Ariciu kūrybą susirinkusieji galėjo pamatyti, kaip detalė po detalės, žingsnis po žingsnio sukuriami didžiulių formatų keraminiai kūriniai. Jų viduje slypi daug paslapties įvairiomis prasmėmis. Menininkas kuria rafinuotas formas, kurios įdomiai sąveikauja tarpusavyje. Į kūrybą įdedama tiek energijos, kad ji kai kada žiūrinčius sujaudina iki ašarų.
C.Ariciu labai svarbu dvasinio ir materialaus pradų vienovė. Jis skiria didelį dėmesį technologijoms, įvairiems degimams, kuria sudėtingus projektus, kuriuos galima pavadinti inžineriniais, tačiau niekada nepamiršta jausmų.
Įspūdinga rumunų menininkų vakaro kulminacija galima laikyti kitą dieną įvykusį Rumunijos nacionalinio kamerinio choro "Madrigal" koncertą. Tūkstančius koncertų per 50 gyvavimo metų įvairiose pasaulio šalyse surengusio choro, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, koncertas pakerėjo sausakimšą Dailės galerijos salę savo virtuoziškumu, preciziškai atliekama sudėtinga programa, ypatingu skambesiu.
Užgniaužusi kvapą publika stebėjo pagonišką misteriją primenantį magišką spektaklį, kuriame kiekvienas atlikėjas ne tik demonstravo tobulą balsą, bet ir artisto talentą. Dirigentė Anna Ungureanu rankų ir viso kūno plastika užvaldė ne tik choristus, bet ir žiūrovus, pasijutusius misterijos dalyviais.
Nacionalinio choro "Madrigal" koncerte dalyvavęs Rumunijos ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje Danas Adrianas Balanescu pašmaikštavo, kad Panevėžyje vyksta tiek bendrų renginių, jog teks ambasadą iš Vilniaus perkelti į Panevėžį.
Ornamentų ir faktūrų viražai
Baltarusių keramiko Y.Adzinochankos kūriniai labai skirtingi tiek savo forma, tiek faktūromis. Galima būtų išskirti kelias linijas. Žavi jo porceliano darbai – balti, savo paviršiumi primenantys koralų rifus. Kai kurie jų autoriui pelnė svarius apdovanojimus Pietų Korėjoje, Šveicarijoje. Įdomiai keramikas dirba su mozaika, primenančia rytietišką ornamentiką, – figūras bei jų kompozicijas išmargina ryškiaspalviais arba santūrių žemės spalvų kvadratėliais.
Y.Adzinochanka yra sukūręs keramines kompozicijas – raštais išmargintas keramines sukneles, pavadintas metų laikų pavadinimais. Didelių gabaritų objektai pasirinkus tam tikras ažūrines konstrukcijas kelia lengvumo įspūdį.
Simpoziumai savo nuotaika inspiruoja tam tikrą menininko kūrybos stilistiką, naujas formas. Prieš kelerius metus Babruiske (Baltarusija) pradėti rengti simpoziumai duoda šalies keramikams galimybę tobulėti, bendrauti su kolegomis iš įvairių šalių, pasidalinti patirtimi, išmėginti skirtingus degimo būdus.
Stebina didingais kūriniais
Pirmąkart Panevėžio keramikos simpoziume dalyvauja menininkai iš Irano Rojhane Hosseini ir Hirbodas Hemmatazadas. Jų kūrybos vakare ne tik pristatyti saviti keramikos kūriniai, bet ir kalbama apie meno situaciją šioje šalyje. Irano kultūroje senosios tradicijos derinamos su moderniu menu, tačiau pastarasis labai sunkiai skinasi kelią.
Sena ir nauja meistriškai susipina R.Hosseini ir H.Hemmatazado kūryboje. Stulbina, kad trapi moteris kuria tokių milžiniškų matmenų darbus. Jos sukurta keraminė skulptūra, primenanti paukščio sparną, yra net 6 metrų skersmens. Didingi vartai, irgi didžiulių mastų, dekoruoti laikantis senųjų šio krašto tradicijų. Čia per tūkstantmečius įvaldytos mozaikos meistrystės paslaptys puikiai dera su menininkės išmone.
H.Hemmatazadas iš pradžių buvo pasirinkęs inžinerijos mokslus, tačiau pažintis su R.Hosseini pakeitė jo planus ir jis pasuko meno keliu. Plastika ir ekspresija, subtilumu ir jausmų dramatizmu pulsuoja jo kūriniai. Vienoje svarbiausių Teherano aikščių stovi šio keramiko sukurtas galingas granatmedis, talpinantis savyje daug simbolių.
Pasakojo apie Barseloną ir kūrybą
Ispanija – viena iš tų šalių, kuriai pažinti skirtas liepos mėnuo Panevėžio, kultūros sostinės, programoje. Dailės galerijoje Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo dalyvės Merce Tiana ir Carme Riu de Martin supažindino ne tik su savo kūryba, bet ir su nuostabiu miestu Barselona, iš kurio jos atvyko. Katalonijos krašto sostinė Barselona garsėja unikaliais žymaus architekto Antoni Gaudi statiniais. Jo šedevrų šedevras – Šventosios Šeimynos katedra.
Vakaro svečiai galėjo paklaidžioti virtualioje erdvėje Barselonos gatvėmis, pasigrožėti Ramblas bulvaru, didinga architektūra, dainuojančiais fontanais, nukeliauti iki Montserato vienuolyno.
M.Tiana – žymi menininkė, Tarptautinės keramikos akademijos narė aktyviai dalyvauja kūrybinėje ir pedagoginėje veikloje. Susirinkusieji galėjo susipažinti su Pau Gargallo meno ir dizaino mokykla Badalonoje, kurioje dirba ši menininkė, ir su jos mokinių darbais. Pati menininkė dalyvauja meno projektuose, vykstančiuose įvairiose pasaulio šalyse. Visus pralinksmino pasakojimas apie projektą, kuriame menininkai kūrė tapyrus. Dabar M.Tiana susidomėjusi žirgais ir Panevėžio keramikos simpoziume kuria keraminę jo skulptūrą.
C.Riu de Martin – konceptualaus meno atstovė, kurianti keramiką, fotografiją, skulptūrą, instaliacijas. Kūrybos vakaro metu svečiai susidomėję stebėjo jos projektą apie sojos kultūrą Amerikoje ir Azijoje. Menininkė sukūrė instaliaciją, sujungdama keramikos objektus ir fotografijas, praturtindama meno projektą pilietiniais, socialiniais motyvais. Šios keramikės darbai pasižymi ypatinga plastika ir lakoniškomis kompozicijomis.
C.Riu de Martin yra Tarptautinės keramikos akademijos ir Tarptautinės meno kritikų asociacijos narė. Ji studijavo skulptūrą, keramiką, audiovizualinius menus, meno istoriją, apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją. Šiuo metu Barselonos universitete ji dėsto keramiką.
