Parodos atidaryme dalyvavęs M. Rothko meno centro direktorius Aleksejus Burunovas kvietė visus apsilankyti restauruotame Daugpilio Arsenale įkurtame muziejuje. Mat ten galima išvysti šešis M. Rothko originalus. Nors jie nėra centro nuosavybė, bet dėl kūrinių eksponavimo su paveldėtojais buvo sudaryta trejų metų sutartis. Ją tikimasi dar ne kartą pratęsti.
M.Rothko (1903-1970) – amerikiečių tapytojas, abstraktaus ekspresionizmo atstovas, gimęs Latvijoje, Daugpilyje. 1913 metais dailininkas, tuo metu dar Markus Rotkovičius su šeima emigravo į JAV. Reikšmingiausias M. Rothko darbas - 14 paveikslų ciklas Hiustono ekumeninės bažnyčios koplyčiai. Kartu su Jacksonu Pollocku ir Willemu de Kooningu jis yra vienas garsiausių JAV pokario menininkų.
Prieš kelis metus jo paveikslas "Oranžinė, raudona, geltona” Niujorko "Christie's” aukcione parduotas už 86,9 milijono dolerių (apie 221 mln. litų). Tai – tuo metu tai buvo rekordinė suma, kada nors pasiūlyta už šiuolaikinio pokarinio vaizduojamojo meno kūrinį.
Parodos kuratorė Farida Zaletilo, per atidarymą išsamiai pristačiusi M.Rothko asmenybę ir kūrybą, sakė, kad į šio dailininko paveikslus reikia žiūrėti kaip į jūrą ar dangų. Tapytojas valandų valandas praleisdavo sėdėdamas priešais tuščią drobę. M.Rotho domino žmonių jausmai ir emocijos, todėl menininkas nemėgo, kai jo paveikslus vadindavo abstrakcijomis.
„Aš nesu abstrakcionistas... Manęs nedomina spalvos ar formos santykiai... Mane domina tik esminių žmogiškųjų emocijų – tragedijos, ekstazės, nepermaldaujamos lemties ir panašių dalykų – perteikimas. Tai, kad daugelis žmonių pravirksta žiūrėdami į mano paveikslus, patvirtina, kad aš perteikiu svarbiausias žmogiškąsias emocijas. Žmonės, kurie verkia žiūrėdami į paveikslus, patiria tą pačią tikėjimo patirtį, kurią aš patyriau, kai juos tapiau. Ir jei jus, kaip sakote, jaudina tik spalvų santykiai, tai jūs nesuvokiate esmės!”, – teigė tapytojas.
Jis nemėgo duoti kūriniams pavadinimus ir neaiškindavo savo darbų prasmės. “Tyla irgi yra tikslus apibūdinimas,” – sakė M.Rotho, įsitikinęs, kad žodžiai gali paralyžiuoti žiūrovo protą ir vaizduotę.
