Tai pirmasis toks įvykis per visus penkerius mugės gyvavimo metus. Kol kas neaišku, kodėl darbas su visu rėmu nukrito ant žemės. Vienų liudininkų manymu, jį užkliudė praeinantis žmogus, pasak kitų – vyriškis prie kūrinio net neprisilietė, o darbas nukrito pjedestalui susvyravus dėl galerijos stende vaikščiojusių žmonių sukeltos vibracijos.
Nors galerijos „Wolkonsky“ galerininkės menamam kaltininkui iš karto užsiminė apie būtinybę atlyginti žalą, panašu, kad galerijos ir autoriaus nuostolius turėtų padengti draudimas. Galerijos stende buvo eksponuojami trys U.Rutschmanno „Oscilatoriai“ – specialiai sukonstruotuose rėmuose kabančios trapios ir beveik nematomos erdvinės struktūros. Jas autorius juvelyriškai tiksliai sumontavo iš nerūdijančių plieno strypelių, kurių skersmuo – mažiau nei pusė milimetro.
„Tai tiesiog nelaimingas atsitikimas. Net jei buvo kontaktas, žmogus tai padarė nesąmoningai. Be to, mugės sutartyse įrašyta, kad galerijos turi apsidrausti savo darbus ir pati atsako už jų saugumą mugės metu“, – lrytui.lt sakė „ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė.
Jos manymu, iš tuo metu darbus apžiūrinėjusio vyriškio niekas negali reikalauti sumokėti. Mat pasak mugės vadovės, jei jis nesutiks mokėti, tai tik teismas gali pripažinti jį kaltu. Tačiau teisme gali išaiškėti, kad darbas galbūt buvo pastatytas nesaugiai, gal jis sukėlė lankytojams nepatogumų.
Nukentėjo mugės laureatė
Kaip ir eismo įvykis ar gaisras, kūrinio sunaikinimas – draudiminis įvykis. „Iš stende vaikščiojusio darbo sunaikinimu įtariamo vyriškio paprašėme kontaktų, kad jis galėtų paliudyti, jei draudimas į jį kreipsis. Kita vertus, parodų centre yra filmuojama apsaugos kameromis, taigi galima bus atkurti visą situaciją. Mano manymu, galerininkė iš pat pradžių sureagavo kiek neadekvačiai, per smarkiai žmogų užsipuolė“, – nemalonų įvykį pakomentavo D.Stomienė.
Mugės rengėjams šis nutikimas – dvigubai nemalonus, nes nukentėjusi galerija „Wolkonsky“ per mugės atidarymą buvo paskelbta geriausia šių metų „ArtVilnius“ galerija. Jei kitais metais ši galerija norės dalyvauti Vilniaus mugėje, jai nebereikės mokėti jokio mokesčio.
Šeštadienio vakare Užutrakio dvare vykusiame „ArtVilnius“ uždaryme buvo paskelbti ir į mugę atėjusių žmonių išrinktas geriausias menininkas ir geriausia galerija. Publikos prizą pelnė didžiausią mugės darbą „Žalia giria – balta jūra“ sukūręs menininkas Saulius Vaitiekūnas.
Vilniaus galerijos „Terra recognita“ mugėje pristatytas keturių metrų aukščio ir dešimties metrų ilgio kūrinys savo matmenimis atkartojo garsųjį Jano Mateikos paveikslą „Žalgirio mūšis“. Iš 880 dujokaukių ir daugybės dujų vamzdžių nulipdytas S.Vaitiekūno darbas atkreipė publikos dėmesį į gamtosaugininkų kovą prieš Baltijos jūros dugnu tiesiamą dujotekį „Nord Stream“.
Geriausia „ArtVilnius“ galerija mugės publika išrinko jauną galeriją „Post“ iš Kauno Laisvės alėjos. Jos direktorius – Andrius Pukis, o mugėje pristatytas menininkas – jaunosios kartos fotografas Donatas Stankevičius.
Brangiausiai parduotas kūrinys
Sekmadienį suskaičiavus preliminarius mugės rezultatus išaiškėjo, kad joje šiemet apsilankė 18,6 tūkst. žmonių. Parduota darbų už maždaug 600 tūkst. litų. Daugiau nei trečdalis mugėje dalyvavusių galerijų pardavė bent vieną darbą. Vilniaus meno mugėje šiemet dalyvavo 65 galerijos iš 18 šalių: Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Italijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Rumunijos, Slovakijos, Šveicarijos, Gruzijos, Olandijos, Švedijos, Vokietijos, Ukrainos, D. Britanijos.
Brangiausiai mugėje nupirktas kūrinys – Olandijos „Unlimited Grain Gallery“ stende už 9.5 tūkst. eurų (33.25 tūkst. litų) parduota Anne Berry fotografija. Ši galerija pardavė dvi fotografijas. Pigiausiai galima buvo įsigyti grafikos darbą. Pavyzdžiui, Lietuvos dailininkų sąjungos galerija Lauros Grybkauskaitės kūrinį pardavė už 350 litų.
Daugiausia – po aštuonis darbus pardavę Kauno galerija „Aukso pjūvis“ ir Minsko (Baltarusija) galerija „Y“. Geriausiu „ArtVilniaus fotografu pripažinto Igorio Savchenko šešis nedidelius darbus po 600 eurų įsigijo kolekcininkas iš Ukrainos. Kauniečiai aštuonis Adomo Galdiko paveikslus po 8,5 tūkst. litų pardavė keliems Lietuvos kolekcininkams.
"Per pirmąsias dienas nupirkta net kelios dešimtys lietuvių ir užsienio menininkų kūrinių. Neprisimenu nė vienos iš ankstesnių mugių, kurioje pirkėjai būtų taip greitai išsirinkę sau patinkančius kūrinius", – neslėpė džiaugsmo meno mugės "ArtVilnius" direktorė Diana Stomienė.
Vienas pirmųjų nupirktas ir geriausios Vilniaus mugės menininkės apdovanojimą pelniusios tapytojos Eglės Ridikaitės darbas „Rudenina plonyta vilnela“. 16 tūkstančių kainavusiame paveiksle – močiučių pamėgta tradicinė skarelė su raudonomis rožėmis juodame fone.
Kaip ir prognozuota mugės išvakarėse, kol kas lietuviai dažniausiai renkasi laiko patikrintą klasiką ir garsius vardus. Iš Vilniaus užupyje įsikūrusio „Menų tilto“ nupirkti paryžiečių Vytauto Kasiulio ir Prano Gailiaus kūriniai. Iš „Arkos“ galerijos pirkėjas už 7 tūkstančius litų įsigijo anksti mirusio puikaus grafiko Andriaus Puipos darbą. Kitai poniai į akį krito grafiko Leono Lagausko kūrinys už 1,7 tūkst. litų. Neužmiršta ir pernai geriausia „ArtVilniaus“ dailininke tituluota Audronė Pertašiūnaitė. Nupirkti keli jos piešiniai.
Nenori skelbti kainų
Į Vilnių atvykę užsienio galerijos nesiskundė pirkėjų stoka. Nupirktų darbų buvo ir pirmą kartą į Vilnių atvykusioje Rumunijos „Jaga“ galerijoje, o Prancūzijos „Karavan gallery“ pardavė daugiau nei penkis kūrinius. Aktyviai mugėje mezgė ryšius ir prekiavo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos galerininkai. Tačiau dėl pačių įvairiausių priežasčių dauguma jų nenorėjo skelbti parduotų kūrinių kainų. Dėl tokios politikos iki šiol neaišku, ar liko Lietuvoje nors vienas Maskvos galerijos „K35“ pristatytas garsiojo amerikiečio Andy Warholo atspaudas. Jo kaina – apie 35 tūkst. litų.
Ne visi publiką sudominę darbai buvo nupirkti mugėje. Pavyzdžiui, Arūno Kulikausko fotografijų panorę įsigyti žmonės susitarė po švenčių užsukti į jas pristačiusią „Meno nišos“ galeriją. Pasak „Akademijos“ galerininkės Ramutės Rachlevičiūtės, šios galerijos stende pristatytus garsiojo tapytojo Vinco Kisarausko paveikslus žinomi kolekcininkai išsidalino jau pirmą mugės dieną. Tačiau jiems vis dar parankiau pirkti kūrinius tiesiai iš menininko šeimos nei per galeriją.
Kasdien per mugę nusirisdavo kolekcininkų bangos. Čia apsilankė Ukrainos, Rusijos, Švedijos, Vokietijos, Estijos kolekcininkai, kuratoriai, muziejininkai. Vieni atvykdavo grupėmis, kiti – po vieną. Kiek mažiau šiemet mugėje buvo latvių, galbūt juos nuviliojo tuo pat metu vykusi viena garsiausių ir įtakingiausių pasaulyje Bazelio meno mugė „ArtBasel“.
Šiemet mugėje „ArtVilnius“ pirmą kartą vyko kinų turistų grupės ekskursija. Jie specialiai ją užsisakė norėdami susipažinti su šio regiono menu. O mugės rėmėjai čia surengė specialų savo klientų vakarėlį, kurį taip pat paįvairino specialistų vedama ekskursija.
Ir mugės dalyviai, ir lankytojai puikiai įvertino projektų zoną, įrengtą ketvirtoje „Litexpo“ salėje ir tradicinę skulptūrų bei instaliacijų parodą „Takas“. Iš šios ne visai komercinės zonos mugės metu nupirkta Antano Sutkaus fotografija „Mamos ranka“, skulptoriaus Dano Aleksos „Autoportretas“ ir keletas tekstilininkės Eglės Gandos Bogdanienės išsiuvinėtų biurokratinių popierių.
Perkamiausi mugės leidiniai – A.Sutkaus albumas ir Modernaus meno centro šių metų pradžioje išleista knyga „Lietuvos tapybos: 1960-2013“ lietuvių kalba.
