Mugė „ArtVilnius“: ir klasika, ir avangardas – po vienu stogu

Sumanymas pagrindiniu penktosios meno mugės „ArtVilnius“ akcentu paskelbti fotografiją sukėlė nemažą šurmulį tarp Lietuvos menininkų ir kolekcininkų.

Nors pats sumanytojas prancūzas E.Schlosseris neįžvelgia jokios grėsmės ankstesnėse mugėse karaliavusiai tapybai, tačiau vos įžengus į „Litexpo“ parodų rūmus akivaizdžiai matyti, kad naujajam kūrybos direktoriui arčiau širdies – fotografija, skulptūra ir instaliacijos.

Pasak E.Schlosserio, Lietuva tarptautiniame meno pasaulyje labiausiai žinoma iškilių įvairių kartų fotomenininkų dėka.

Tiesa, pats pirmasis mugės renginys buvo susijęs su tapyba. Rusų menininkė Marina Koldobskaja penktoje „Litexpo“ salėje atliko tapybos performansą „Pabaiga“.

Kūrėja iš Peterburgo ne pirmą kartą lankosi Vilniaus mugėje. Prieš keletą metų jos sukurtą plėšrią katę įsigijo kolekcininkas iš Estijos. Mugės rengėjams teko derėtis su „Litexpo“ centro vadovybe dėl galimybės parduoti ne tik darbą, bet ir pertvarą, ant kurios ji buvo nutapytas.

Tik įžengus į mugę galima pamatyti „Lietuvos ryto“ stendą, kuriame puikuojasi įvairiomis technikomis sukurti niujorkiečio Ray Bartkaus, Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Grigaliūno ir tapytojos Jurgos Barilaitės paveikslai.

Visai šalia – dvi didžiulės instaliacijos. Pirmoji – 40 kvadratinių metrų džiazmeno ir menininko Vladimiro Tarasovo kūrinys. Tai iš daugybės grindinio trinkelių sudėliota „Aikštė“, kurioje šovinių gilzėmis išrašytas žodis „Novočerkaskas“.

Antrąją instaliaciją pristato galerija „Terra recognita“. Tai keturių metrų aukščio ir dešimties metrų ilgio kūrinys „Žalia giria – balta jūra“.

Ją sukūrė menininkas Saulius Vaitiekūnas. Kūrinys savo matmenimis atkartoja garsųjį Jano Matejkos paveikslą „Žalgirio mūšis“. Iš 880 dujokaukių ir daugybės dujų vamzdžių nulipdyta instaliacija primena gamtosaugininkų kovą prieš Baltijos jūros dugnu tiesiamą dujotekį „Nord Stream“.

Viena didžiausių „ArtVilnius“ intrigų – trys amerikiečių menininko Andy Warholo darbai, kuriuos atvežė Maskvos galerija „K35“. Preliminari kiekvieno jų kaina – apie 10 tūkst. eurų (apie 35 tūkst. litų).

Įdomu, kad toje pačioje galerijoje rodomi ir Lietuvoje gimusio, o dabar Vilniuje bei Maskvoje kuriančio tapytojo Vladimiro Mackevičiaus darbai.

„Aš noriu parodyti, iš kur esu kilęs ir kur einu“, – sakė dailininkas, rodydamas į šalia kabančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Kinijos revoliucijos lyderio Mao Zedongo portretus.

Pasirodo, V.Mackevičius savo ateitį sieja su Kinijos meno rinka. Šiuo metu jo kūrinius eksponuoja viena Šanchajaus galerija. M.K.Čiurlionio portretą menininkas įvertino 15 tūkst. litų.

Kažin ar lietuvių kolekcininkai panorės įsigyti klasiko atvaizdą, kai mugėje yra puiki proga apžiūrėti ir nusipirkti labai garsių lietuvių menininkų darbų.

Galerija „Akademija“ siūlo įsigyti tapybos klasiko Vinco Kisarausko kūrinių, o „Arka“ už įspūdingas Audriaus Puipos istorijas prašo nuo 4 iki 9 tūkst. litų.

Žinomų išeivijos menininko kūrinių tradiciškai galima rasti Kauno galerijoje „Aukso pjūvis“ ir Vilniaus „Menų tilto“ stende. Pasirinkimas iš tiesų nemažas. Siūlomi įdomūs Adomo Galdiko, Prano Gailiaus, Vytauto Kasiulio ir Prano Lapės paveikslai.

Klasikos nemėgstantys tapybos aistruoliai gali užsukti į tekstilės galerijos „Artifex“ stendą, kuriame rodomi į įprastus rėmus netelpantys, tačiau savaip nostalgiški Eglės Ridikaitės darbai.

Kad tai ne šiaip pokštai, o rimtas, kolekcininkų pinigų verta menas, liudija tai, jog ši tapytoja pripažinta geriausia šių metų „ArtVilnius“ menininke.

Pernai mugės rengėjai skelbė, kad mugės metu nupirktų darbų suma perkopė pusę milijono litų. Tarp nupirktų kūrinių nemažą dalį sudarė fotografijos.

Šiemet fotografija paskelbta „ArtVilnius“ akcentu. Tad akivaizdu, kad tarp Lietuvos kolekcininkų vis dar nelabai populiarių fotografijų taip pat bus nupirkta nemažai.

Žinoma, įspūdingiausias parodos akcentas – fotomenininko A.Sutkaus 75-mečiui skirta ekspozicija ketvirtojoje „Litexpo“ salėje.

Didžiulio formato fotografijos leidžia iš naujo įvertinti gyvojo klasiko meistriškumą. Įdomi bei kiek netikėta ir jubiliejinės parodos tema – „Moterys“.

Nors A.Sutkaus paroda – specialus mugės projektas, tačiau šio fotomenininko darbų galima įsigyti ir galerijų stenduose.

Pavyzdžiui, Vilniaus aukciono galerija „Kunstkamera“ pristato įspūdingą vintažinių fotografijos klasikų darbų kolekciją.

A.Sutkaus fotografijos kainuoja 5200 litų, Romualdo Rakausko darbai parduodami po 3900 litų, o įdomų Virgilijaus Šontos kūrinį galima nusipirkti už 1600 litų.

Pagrindinės Vilniaus ir Kauno fotografijos galerijos šį kartą pristato tik po vieną autorių. Vilniaus „Prospekto“ galerija rodo Violetos Bubelytės kūrybą, o kauniečiai – Vytauto Staninio darbus.

Galerijų atrankoje ir vertinimo komisijos darbe dalyvavusio meno rinkos žinovo Ernesto Parulskio simpatijas pelnė originali V.Stanionio fotografijų instaliacija, surengta Kauno fotografijos galerijos.

Pasak E.Parulskio, šią instaliaciją įsigyti sumanęs pirkėjas gautų ne tik pačias fotografijas, bet ir jų negatyvus.