Vašingtono modernaus meno muziejaus „The Phillips Collection“ kuratoriai ir restauratoriai apie savo atradimą spaudai pranešė praėjusią savaitę. Beveik penkerius metus Amerikos muziejų darbuotojai ir meno ekspertai, pasitelkdami naujausias technologijas, mėgino kuo detaliau atkurti paslėptą paveikslą.
Svarsto kieno portretas
Restauratoriai ilgą laiką įtarė, kad po dailininko kūrinio paviršiumi kažkas slepiasi. „Mėlynojo kambario“ potėpiai meno tyrėjams pasirodė keisti ir neatitinkantys paveikslo, kuriame vaizduojama P.Picasso studijoje besimaudanti moteris, kompozicijos.
Padarius pirmąsias rentgeno nuotraukas, po paveikslu buvo pamatyti neryškūs kito kūrinio šešėliai. 2008 m. naudojant infraraudonuosius spindulius buvo išsiaiškinta, kad po P.Picasso Mėlynuoju kūrybos laikotarpiu tapyto kūrinio paviršiumi slepiasi dar vienas jo paveikslas – vertikalios kompozicijos nežinomo žmogaus portretas.
Paslaptingame paveiksle nutapytas ranka galvą pasirėmęs barzdotas vyras. Jis apsirengęs švarku, po kaklu pasirišęs varlytę, o jo ranką puošia trys žiedai.
Mokslininkai atkakliai mėgina išsiaiškinti, kas šis vyras buvo ir kodėl žymusis XX a. menininkas jį nutapė. Versijų – ne viena. Galbūt tai – paties autoriaus autoportretas. O gal šis pasipuošęs ponas – iš Paryžiaus kilęs prekiautojas meno kūriniais Ambrose Villardas, kuris surengė pirmąją P.Picasso meno parodą 1901 metais.
Tačiau kol kas nėra rasta jokių vyro tapatybę įrodančių dokumentų ar užuominų, menotyrininkai vis dar ieško šios mįslės sprendimo.
Neturėjo pinigų drobei
Tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad paslėptąjį portretą P.Picasso nutapė beveik prieš pat „Mėlynąjį kambarį“.
Muziejaus kuratorė Susana Behrends Frank pasakojo, kad, kai P.Picasso gimdavo idėja, jis nedelsdamas užsidegdavo ją įgyvendinti. Dailininkas neturėjo pinigų įsigyti naują drobę kaskart, kai į galvą šaudavo kūrybinė mintis. Drobės tuo metu būdavo labai brangios, todėl dažnai jam tekdavo tapyti ant kartono.
Taigi gali būti, kad ir šie paveikslai buvo nutapyti vienas ant kito būtent todėl, kad dailininkas neturėjo reikalingų priemonių, bet žūtbūt norėjo realizuoti idėją.
Tyrimas su detektyvo elementais
Patricia Favero, meno tyrėja, su kitais mokslininkais moderniausiomis technologijomis mėgina ištirti kiekvieną portreto lopinėlį. Šiuo metu ji siekia išsiaiškinti paslaptingajam paveikslui nutapyti panaudotas spalvas ir sukurti skaitmeninį jo atvaizdą.
Vašingtono modernaus meno muziejaus kuratoriai planuoja atidaryti parodą, kuri būtų skirta P.Picasso kūriniui „Mėlynasis kambarys“. Joje būtų pasakojama apie po juo esančio portreto atradimą, kitus šio ispanų dailininko kūrinius ir jo santykius su kitais to meto menininkais.
Kol kas „Mėlynasis kambarys“ yra keliaujančios ekspozicijos dalis Pietų Korėjoje. 2015-aisiais tyrimus planuojama pratęsti.
Paslėpti paveikslai buvo atrasti ir po keliais kitais P.Picasso kūriniais. Pavyzdžiui, Manhatano Guggenheimo muziejaus tyrėjai atrado ūsuoto vyro atvaizdą po paveikslu „Lyginanti moteris“, Klivlando muziejaus darbuotojams įtarimų kelia paveikslo, pavadinimu „Gyvenimas“, perdaryta kompozicija.
Dorothy Kosinsky, „The Phillips Collection“ meno muziejaus direktorė, teigia, kad žmonės išalkę tokių istorijų. Tai jiems – tam tikra galimybė įsijausti į detektyvų vaidmenį. Paveikslo atkūrimo istorija paslaptinga ir įtraukianti. Kuo daugiau detalių atskleidžiama, tuo geriau mes galime suprasti, kokia buvo šių meno kūrinių reikšmė ispanų tapytojo P.Picasso gyvenime.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
