Paveikslą „Ilgapirščio egzekucija“ galima pamatyti V.Marcinkevičiaus tapybos parodoje „Der Traum: neliesk mano sapnų“, surengtoje Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje, rašo „Lietuvos rytas“.
Dauguma vilniečių tą vietą nuo seno vadina tiesiog Vokiečių gatvės salonu ir yra pratę užsukti ten prireikus išskirtinės dovanos solidų jubiliejų švenčiančiam bendradarbiui.
Banali paveikslų parduotuvė jau ne pirmą kartą bando virsti galerija.
Ne vienus metus būtent ši vieta tampa populiariojo „Lietuvos ryto“ karikatūristo Jono Varno parodos baze.
Šmaikščių karikatūrų ekspoziciją paprastai papildo įspūdingas ką tik sumedžioto stirnino kepimo performansas ir ne mažiau įspūdingos vaišės.
Tiesa, J.Varnas niekada nesistengia pertvarkyti pačios parduotuvės.
O V.Marcinkevičius užsimojo prekyvietę paversti prestižine meno galerija. Kaip tik tokia, kokia ir turėtų būti šioje iš tiesų išskirtinėje ir prestižinėje Vilniaus senamiesčio vietoje.
Kartu su nauja galerijos direktore Kotryna Džilavjan menininkas perstumdė sienas ir intriguodamas žiūrovus atitvėrė įvairius užkaborius.
„Geografiškai geresnės vietos Vilniuje turbūt nėra, todėl įsileidus čia neblogų parodų galima nesunkiai sukurti naują kokybišką traukos centrą, kuris džiugintų vilniečius“, – per atidarymą pabrėžė V.Marcinkevičius.
Tapytojo sumanymas – priversti žiūrovą vaikščioti ratu. Kad būtų neįmanoma atsistoti per vidurį ir pamatyti visą parodą iš karto. Galima pasakyti, kad jis įgyvendintas net per daug gerai, nes galima apeiti visą parodą ir nepamatyti naujausio ir svarbiausio jos kūrinio.
Šių metų kovo pabaigoje iš Kopenhagos meno galerijos „Galleri NB“ vagys išnešė net 11 V.Marcinkevičiaus paveikslų. Tačiau iki šiol apie pagrobtų vertybių likimą nėra jokių žinių.
Paskelbus premiją už informaciją apie plėšikus buvo atsiradęs žmogus, pretendavęs į atlygį, tačiau atrodo, kad jo suteikta informacija nebuvo vertinga.
Kopenhagos policija, kurią suintrigavo neįprasta vagystė, aktyviai ieško ilgapirščių, bet kol kas nesėkmingai.
Todėl V.Marcinkevičius nusprendė pats susidoroti su meno vagimis ir savo nuosprendį įgyvendino paveiksle „Ilgapirščio egzekucija“. Jį galima pamatyti tolimiausiame parodos kampe.
Parodos žiūrovus ne mažiau sudomino ir ištisa siena nedidelių paveikslų, vaizduojančių tapytojo vaikystę.
„Kiekvienas turime iš vaikystės likusių fotokadrų ar istorijų, o gal kvapų ir jausmų, kuriuos prisimename visą gyvenimą. Dukros nuolat prašydavo papasakoti istorijas „iš senovės“. Pasakojant atsiminimai pradėjo vizualizuotis. Atsirado berniukas, kuris iš timpos šauna į karvę. Ir kitas, likęs be plaukų ir blakstienų, kai išbandė, kaip dega pilnas dažų bidonas“, – ciklo atsiradimą prisiminė menininkas.
