Paminklą dainininkui Frankui Zappai Vilniuje pastatęs menininkas šiuometu rūpinasi paminklo Johnui Lennonui statyba „Oslo namų“ galerijos prieigose. Laisva asmenybė ir kūrybos laisvė S.Paukščiui - vieni svarbiausių dalykų gyvenime, rašo „Lietuvos rytas“.
Todėl sužinojęs Vilniaus Pamėnkalnio galerijos sprendimą nerodyti E.Shaltmiros sukurtos Lietuvos herbo variacijos menininkas tuoj pat reagavo ir pasiūlė jaunai dailininkei savo kūrybą pristatyti „Oslo namų“ galerijoje.
Menas - ne gėlytės ir šuniukai
Parodoje bus galima pamatyti ne tik skandalingai pagarsėjusią herbo interpretaciją, bet ir nemažai naujų menininkės darbų, kuriuos ji kūrė šių metų parodoms keliose užsienio galerijose. Menininkė surengs ir audiovizualinį performansą.
„Mūsų galerijoje menas - laisvas, necenzūruojamas ir nespraudžiamas į jokius rėmus. Ši meno erdvė - objektyvi ir todėl įdomi“, - tvirtino S.Paukštys.
Jis teigė neįžvelgęs Shaltmiros darbe jokio pasityčiojimo iš valstybės simbolio. „Menininkas visada kalba tai, kas aktualu. O apie ką turėtų kalbėti „teisingas“ menas? Apie gėlytes? Apie šuniukus?“ - juokėsi fotomenininkas.
S.Paukščio nuomone, jei meno kūrinys neiškelia problemos, jis virsta paprasčiausia interjero dekoracija.
„Kai būdavau kur nors užsienyje - Anglijoje ar JAV, parduotuvėse mano dėmesį visada patraukdavo šalies vėliavos ant apatinių rūbų. Pavyzdžiui, kelnaitės su Amerikos vėliava. Arba peleninė su prezidento Baracko Obamos atvaizdu.
Derėtų skirti vėliavą prie Prezidentūros ir tų pačių spalvų ar motyvų panaudojimą meno kūrinyje, tekstilės pramonėje“, - aiškino S.Paukštys.
Fotografas įsitikinęs, kad nereikia keliaklupsčiauti prieš simbolius.
„Tam ir egzistuoja menas, kad kiekvienas galėtų išsakyti tai, kas jam atrodo svarbu. Necenzūruojamas ir nesmerkiamas“, - mano S.Paukštys.
Jei kitoks - negražus
„Kiek emocijų iki šiol kelia vamzdžiu pravardžiuojama Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“. Tačiau Danijoje ar Olandijoje tokių ir panašių skulptūrų galima pamatyti ant kiekvieno kampo. Visi tik džiaugiasi, kad jos atsiranda ir pagyvina peizažą. O pas mus - vos ne nacionalinė tragedija“, - svarstė menininkas.
Anot jo, užuot kaltinus kūrėjus depresijos skleidimu ar net savižudybių skatinimu, vertėtų susirūpinti laisvoje šalyje dažnėjančiais vyriausios kartos atstovų bandymais grąžinti „ideologiškai teisingo“ meno apynasrį.
„Kaip atrodytų, jei Rūta Meilutytė, nelaimėjusi pirmosios vietos delfino stiliumi, surengtų spaudos konferenciją ir pareikštų, kad laisvasis stilius - vienintelis geras, o delfino stilius - destrukcija, todėl jį reikia uždrausti?“ - juokavo fotografas.
Jo nuomone, jaunimo kūryba besipiktinančių menininkų pareiškimai dažnai tokio lygio.
Kaip jaučiasi jaunas kūrėjas
„Parodoje noriu parodyti, ką jaunam menininkui tenka patirti kuriant laisvąjį meną. Kokį aplinkos, visuomenės, institucijų spaudimą gali sukelti laisvos meninės interpretacijos“, - aiškino parodos autorė E.Tamulytė-Shaltmira.
Specialiai šiai parodai ji nupiešė penkis naujus darbus, įkvėptus internautų komentarų po „Lietuvos ryto“ straipsniu apie jos sukurtą herbo interpretaciją.
„Palyginti su pykčiu ir agresija, sklindančiais iš tų komentarų, net ir labiausiai provokuojantys mano darbai yra nekalti ir gražūs kaip gėlės“, - kalbėjo menininkė.
Pavyzdžiui, vienas komentatorius pašiepiamai klausė, kodėl ji nepiešianti gimdančio vyro. Parodoje bus galima rasti menininkės nupieštą atsakymą.
Šalia darbų Shaltmira nusprendė eksponuoti ir komentarus, kad visi pamatytų, kaip publika reaguoja į menininkų darbus ir kaip juos vertina.
Šie tekstai taikliai iliustruoja agresyvią aplinką, į kurią patenka meno studijas baigę jauni žmonės.
Pati E.Tamulytė-Shaltmira pragyvena iš kūrybos, bet savo darbus dažniausiai parduoda ne Vilniaus, o Berlyno ir Romos galerijose.
Įžvelgė herbo išniekinimą
25 metų grafikė E.Tamulytė-Shaltmira gegužės viduryje Pamėnkalnio galerijos lange nusprendė eksponuoti didelį kūrinį su Lietuvos herbo interpretacija, kurioje vietoj vyro ant žirgo joja moteris. Tai turėjo būti vienas parodos apie romantizmą „Sezonas '4“ eksponatų. Paroda pristatė jaunosios kartos menininkus ir savitą jų požiūrį į pasaulį.
Tačiau Shaltmiros darbas nebuvo eksponuotas. Galerijos salėje tebuvo pateikta jo sukūrimo dokumentacija: kelios iliustracijos su paaiškinimais, tarp jų - pasakojimas apie autorės žaidimą su drauge „Ką daryčiau, jei būčiau prezidentė“. Jo metu menininkei ir kilo idėja pavaizduoti save herbe jojančią ant žirgo.
Dailininkų sąjungai priklausančios Pamėnkalnio galerijos vadovybė nutarė nerodyti feministinės Lietuvos herbo interpretacijos vitrinoje apsidrausdama nuo galimų sankcijų dėl valstybinių simbolių išniekinimo.
Panašių kaltinimų jau būta. Šių metų vasarį buvo nutraukta baudžiamoji byla dėl Lietuvos himno feministinės interpretacijos. Nusikaltimo sudėties neįžvelgta.
Byla buvo iškelta dėl tapytojos ir poetės Vilmos Fioklos Kiurė sumanyto performanso požeminėje automobilių aikštelėje Vilniuje. Jis vadinosi „Po Kudirka, arba Patriarchams paliepus, mums panorėjus“ ir buvo atliktas 2012 metų birželį Vilniuje Kultūros nakties renginių programoje.
