Įžengus į auksu spindinčią ekspoziciją nesunku suprasti, kodėl būtent šie kūriniai suviliojo ilgapirščius, susijusius su juodąja antikvarinių dirbinių rinka, rašo „Lietuvos rytas“.
Turėjo apie 300 ikonų
Pasak R.Budrio, jei kolekcijos paroda, kaip planuota, būtų buvusi surengta 2008 metais, ji būtų buvusi beveik dvigubai didesnė. Antikvariniais daiktais prekiaujantis verslininkas A.Balyka tuo metu buvo surinkęs apie 300 įvairiausių ikonų.
Bet verslininkui viešint Paryžiuje jo namą Vilniaus Antakalnio rajone apiplėšę ir jo žmoną bei du sūnus smarkiai išgąsdinę nusikaltėliai pagrobė didžiąją kolekcijos dalį. Bendras nuostolis buvo įvertintas 52 milijonais litų.
Teisėsaugos pastangomis buvo surasta ir verslininkui grąžinta 80 iš 272 pavogtų ikonų. Tiesa, dar prieš apiplėšimą fotografas Valdas Račyla spėjo nufotografuoti didžiąją kolekcijos dalį planuotos parodos katalogui. Jo fotografijos, kuriose užfiksuotos iki šiol nesurastos ikonos, eksponuojamos šalia atgautų kūrinių.
Paroda „Senųjų ikonų paslaptys“, kurioje galima pamatyti 160 ikonų ir ikonėlių, – tai ir kolekcininko padėka visiems žmonėms, padėjusiems atskleisti nusikaltimą ir grąžinti pagrobtus kūrinius.
Priklausė ir aristokratams
„Dauguma šių ikonų sukurtos XVIII a.–XX a. pirmojoje pusėje. Šis laikotarpis ilgai buvo laikomas ikonų tapybos nuosmukio, susmulkėjimo metu. Tačiau naujausi tyrimai liudija, kad daugelyje svarbiausių ikonų kūrimo centrų buvo tęsiamos senosios tradicijos ir išlaikomas aukštas meninis lygis“, – sakė atidžiai A.Balykos kolekciją ištyrinėjusi parodos kuratorė Dalia Tarandaitė.
Menotyrininkė pabrėžė, kad kolekcininkas, ieškodamas ikonų Rusijoje, Europoje ir Amerikoje, konsultuojasi su specialistais, todėl pasirenka geriausius šio laikotarpio ikonų tapybos pavyzdžius.
Parodoje galima pamatyti garsiausių ikonų tapymo mokyklų meistrų darbus. Žymiausios jų buvo Maskvoje, Peterburge, Paleche. XVIII a. išgarsėjusio Palecho meistrų darbai išsiskyrė ypač detalia tapyba.
„Nebuvau baigęs Dailės akademijos, neturėjau pakankamai žinių, todėl pradėjau rinkti tas ikonas, kurios man patiko. Tai buvo daugiausia XVIII–XIX amžių kūriniai su daugybe smulkių detalių. Ne kiekvienas dailininkas galėtų taip kruopščiai viską nutapyti“, – sakė A.Balyka.
Kadangi kolekcininkui patinka elegantiškos, aristokratiškos ikonos, parodoje beveik nėra vadinamųjų liaudiškų ikonų, kurios tuo laikotarpiu buvo ypač populiarios. Dauguma A.Balykos ikonų skirtos elitui, nutapytos pagal individualius užsakymus. O tokie darbai dažniausiai ir būdavo aukščiausio meninio lygio.
Kai kurie parodos eksponatai priklausė garsioms Rusijos aristokratų šeimoms.
Tokia yra Maskvos ir visos Rusios patriarcho šv.Hermogeno ikona. 1913 m. gegužės 12 d. šį patriarchą paskelbus šventuoju ji buvo pašventinta Maskvos Kremliaus Uspenijės sobore ir nusiųsta kunigaikštienei Jelenai Petrovnai Demidovai (mergautinė pavardė Trubeckaja, 1853–1904).
Maskvos ir visos Rusios patriarcho šv.Aleksijaus ikoną 1901 m. vienuolyno vyresnioji Sofija padovanojo Kursko gubernatoriui grafui Aleksejui Dmitrijevičiui Maliutinui (1845–1904). O medalioną su šv.Aleksandro Neviškio atvaizdu XIX a. pabaigoje pulko damos įteikė kunigaikščiui Aleksandrui Volkonskiui (1866–1934).
Pirmos ikonos – paveldėtos
„Visą gyvenimą gyvenau tarp ikonų. Mano močiutė ir mama turėjo jų nemažai, nors ir negalėčiau pasakyti, kad būtų buvusios labai pamaldžios. Tiesiog grožis – toks dalykas, nepažįstu nė vieno žmogaus, kuriam nepatiktų ikonos“, – apie savo kolekcijos pradžią pasakojo A.Balyka.
Jau trisdešimt metų antikvariniais daiktais prekiaujantis verslininkas mėgsta bendrauti, todėl mielai skiria laiko žmonėms, kurie užsuka tik išgerti arbatos ir pasikonsultuoti. Juk dažnai ikonos ar kitos antikvarinės vertybės paveldimos iš protėvių, todėl net neaišku, ko jos vertos. Ne vieną ikoną kolekcininkas yra gavęs dovanų. Jų savininkai norėdavo, kad šeimos brangenybė pakliūtų į geras rankas, būtų restauruota.
„Mes vis kažkur skubame. Dabar žmonės labai vertina pinigus, stengiasi pagerinti savo būstą, vaikams suteikti geresnį išsilavinimą, važinėti prabangesniu automobiliu, todėl menui laiko beveik nebelieka.
Tačiau Vilniuje vis dėlto yra nemažai žmonių, kurie tam turi ir laiko, ir noro.
Ir mes stengiamės vienas kitam padėti, keičiamės įdomiais daiktais“, – sakė kolekcininkas, jau dvylika metų gyvenantis Paryžiuje.
Sumos neįvardijo
A.Balyka pabrėžė, kad surinkti kuo didesnę ikonų kolekciją nėra jo gyvenimo tikslas. Didžiausią malonumą vyrui teikia pats rinkimo procesas, kurio metu tenka bendrauti su nepaprastai įdomiais žmonėmis.
„Štai vieną pirmoje salėje kabančių Vladimiro Dievo Motinos ikonų prieš dvejus metus įsigijau Paryžiuje. Man paskambino žmogus ir pasakė, kad solidaus amžiaus ponia turi labai įdomią ikoną. Kai buvau jai pristatytas, paaiškėjo, kad ta ponia – taip pat vilnietė, 1915 metais gimusi Pilies gatvėje“, – smagų susitikimą prisimena vyras, pats užaugęs Vilniaus senamiestyje.
Šįmet jis jau pasveikino tą damą su 99-uoju gimtadieniu. Senstanti rusų išeivija – vienas svarbiausių vertingų ikonų šaltinių.
Tiesa, paklaustas, kiek galėtų kainuoti įspūdinga jo ikonų kolekcija, A.Balyka negalėjo įvardinti konkrečios sumos. Pasak jo, kaina priklauso nuo rinkos ir nuolat kinta. Pavyzdžiui, šiuo metu pasaulyje ypač smarkiai pakilusios antikvarinių gintaro dirbinių kainos, mat juos aukcionuose aktyviai medžioja ir už dideles sumas perka kinai.
Dažnai daikto įsigijimo kaina neatspindi realios jo vertės, nes restauratoriams dar tenka pakloti keturis ar net penkis kartus didesnę sumą. Be to, daugelis žmonių žino, kad ikonos – brangūs dalykai, bet nevertina jų aptaisų ar kiotų (įstiklintų spintelių).
„Žmona pasakojo, kad į namus įsiveržę plėšikai sakė, jog tų „inkilėlių“ tai tikrai neims. Nors vienas kiotas gali kainuoti daugiau nei kelios ikonos“, – šyptelėjo kolekcininkas A.Balyka.
Vagystė lyginama su R.Mikutavičiaus apiplėšimu
2008 m. įvykdyta įžūli ikonų ir kitų brangių dirbinių vagystė iš verslininko A.Balykos namo Vilniaus Antakalnio rajone lyginama su kunigo R.Mikutavičiaus apiplėšimu. Ir vienu, ir kitu atveju plėšikai buvo susiję su kriminalinio pasaulio atstovais, prekiaujančiais vogtomis antikvarinėmis vertybėmis.
Kauno kunigas ir kolekcininkas 63 metų R.Mikutavičius buvo nužudytas 1998 m. Dvasininkas įviliotas į svetimą butą, apsvaigintas eteriu, po to žudikų automobilio bagažinėje nuvežtas prie Nemuno, suvyniotas į tinklą ir nuskandintas. Nusikaltėliai iš kunigo buto pavogė įvairių meno vertybių, įvertintų milijonais litų.
Vilniuje pistoletais ginkluoti vyrai 2008 m. rudenį į namą Antakalnio rajone įsiveržė prieš tai pagrobę vyresnįjį namo šeimininko, vieno turtingiausių Lietuvos kolekcininkų A.Balykos sūnų. A.Balyka tuo metu buvo išvykęs į Paryžių.
Iš namų pagrobtos 272 ikonos, daugiau kaip 100 tūkst. eurų (per 345 tūkst. litų), sidabriniai antikvariniai daiktai, savigynai išduotas pistoletas „Beretta 84F“, laikrodžiai ir visi kolekcininko žmonos papuošalai iš aukso, sidabro, perlų. Bendras nuostolis įvertintas 52 mln. litų.
Po pusantrų metų trukusio tyrimo teisėsaugai pavyko atskleisti nusikaltimą ir surasti 11 pagrobtų ikonų. 2013 m. buvo surastos dar 69 ikonos ir miniatiūrinės ikonėlės. Kur kita pagrobtos kolekcijos dalis, neaišku. Nors nusikaltėliai buvo atskleisti, jų teismo procesas tęsiasi jau kelerius metus.
