Vilniaus muziejuose ir galerijose pastaruoju metu galima išvysti vis daugiau parodų, kurių eksponatai pasiskolinti iš vienos ar kitos privačios galerijos.
Anksčiau nenorėję net kalbėti apie tai, ką jie renka, šiandien kolekcininkai vis dažniau atveria publikai savo lobynų duris.
Atvėrė duris bičiuliams
Lietuvos nacionalinis muziejus – vienas pirmųjų, pradėjusių rengti nuolatines savo bičiulių kolekcininkų parodas. Jie gerai pažįstami muziejaus darbuotojams, daugelis yra muziejui padovanoję ne vieną vertingą eksponatą.
Nenuostabu, kad būtent šis muziejus nusprendė išsamiau pristatyti kolekcininkų rinkinius ir sukūrė specialų parodų ciklą „Muziejus ir kolekcininkas“. Naujausia šio ciklo paroda pristato dviejų žinomų kolekcininkų ekspozicijas.
Aistra – lituanistika
Kolekcininkas G.Petraitis jau daugelį metų renka lituanistikos vertybes – knygas, tapybą, senąją grafiką ir tradicinę liaudies skulptūrą.
Domėtis Lietuvos istorija ir kultūra jį paskatino mokytojai lituanistai.
Studijuodamas ekonomiką Vilniaus universitete jis susidūrė su senąja lietuviška spauda ir įniko rinkti įvairiausią lituanistinį paveldą.
Prieš trejus metus didelio publikos susidomėjimo sulaukė Nacionaliniame muziejuje surengta G.Petraičio kolekcijos paroda „Tradicinė lietuvių skulptūra“.
Joje buvo pristatyti rinktiniai darbai iš jo senųjų skulptūrėlių rinkinio, kuriame – daugiau nei pusantro šimto kūrinių.
1992 metais G.Petraitis įkūrė vieną pirmųjų privačių antikvariatų ir dar labiau išplėtė kolekcionuojamų dalykų sąrašą. Jį vis labiau domino lietuvių išeivijos dailininkų kūriniai.
Todėl šį kartą žiūrovai gali pasimėgauti būtent šia jo kolekcijos dalimi – XX a. lietuvių išeivijos daile.
G.Petraičio rinkinyje yra apie 200 išeivijos menininkų tapybos, grafikos ir skulptūros kūrinių.
Daugiausia tai – dar prieškariu pagarsėjusių Lietuvos menininkų, taip pat Freiburgo dailės ir amatų mokyklos (1946–1949 m.) auklėtinių darbai, sukurti 1945–1991 metais.
Kolekcijoje esama žymių tarpukario dailininkų – Adomo Galdiko, Vytauto Kazimiero Jonyno, Viktoro Petravičiaus, Viktoro Vizgirdos – kūrinių. Taip pat ir svetur pripažinimą pelniusios vidurinės kartos menininkų – Prano Gailiaus, Henriko Šalkausko, Elenos Urbaitytės, Romo Viesulo, Kazimiero Žoromskio – darbų.
Vilniaus meistrų ženklai
Antrojoje parodos dalyje galima pamatyti eksponatus iš vieno žymiausių Lietuvo kolekcininkų Z.Jankausko su lituanistika susijusių sidabro dirbinių kolekcijos, kuri laikoma vienu didžiausių privačių tokios tematikos rinkinių Lietuvoje.
Šioje ekspozicijoje pristatomi XVIII–XX a. pirmojoje pusėje Vilniaus, Kauno, Klaipėdos meistrų sukurti dirbiniai. Taip pat reti Karaliaučiaus auksakalių dirbiniai, žydų kidušo taurės, bažnytiniai indai.
Pasak muziejininkų, kolekcijos puošmena – ypač reti Vilniaus meistrų paženklinti dirbiniai, kurių yra žinomi vos keli vienetai. Tai ir Vilniuje bei Gardine dirbusio Jono Kristijono Michaelio (minimas 1809–1828 m.) ir vilniečių Kristupo Benjamino Vagnerio (minimas 1796–1843 m.) ar Frydricho Vilhelmo Rikmano (minimas 1821–1863 m.) darbai.
Z.Jankauskas nuo seno domisi Lietuvos istorijos vertybėmis – numizmatika, istoriniais medaliais, lietuvių tapyba ir sidabro dirbiniais.
Sovietmečio pabaigoje, apkaltinę kolekcininką nebūtomis nuodėmėmis, saugumiečiai buvo konfiskavę itin vertingą jo senųjų monetų kolekciją.
Nors teismas Z.Jankauską išteisino, jei ne Kovo 11-osios Aktas, jis kažin ar būtų atgavęs bent dalį monetų.
Paroda „Muziejus ir kolekcininkas“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks iki birželio 8 dienos.
