Pirmą kartą ją 2024 m. sausį aptiko Vakarų Australijoje esantis radijo teleskopas ASKAP – ir ji greičiausiai yra dar niekada nematytas pulsaras.
Kai supermasyvios žvaigždės baigia savo gyvenimą ir supernovos įvykio metu sprogsta, jų liekanos suformuoja itin tankų objektą, vadinamą neutronine žvaigžde. Pulsarai – tai greitai besisukančios neutroninės žvaigždės, kurios sukdamosi iš savo magnetinių polių skleidžia radijo bangas. Dauguma pulsarų sukasi didesniu nei vieno apsisukimo per sekundę greičiu, todėl kiekvieną kartą, kai radijo spindulys nukreipiamas į mus, gauname to paties dažnio impulsą.
Tačiau pastaraisiais metais astronomai pradėjo ieškoti kompaktiškų objektų, kurie radijo bangų impulsus skleidžia daug rečiau. Tai suglumino mokslininkus, kurie manė, kad radijo bangų blyksniai turėtų liautis, kai sukimosi greitis sulėtėja iki daugiau nei minutės kiekvienam apsisukimui.
Šie lėtai besisukantys objektai vadinami ilgo periodo radijo bangų pereinamaisiais reiškiniais. Praėjusiais metais Manishos Caleb vadovaujama komanda iš Sidnėjaus universiteto (Australija) paskelbė atradusi pereinamąjį reiškinį, kurio periodas yra 54 minutės.
Dabar M. Caleb ir jos kolegos teigia, kad prieš metus atrastas naujas objektas, pavadintas ASKAP J1839–0756, sukasi rekordiškai lėtai – 6,45 valandos periodu.
Be to, tai pirmasis kada nors aptiktas pereinamasis reiškinys su interpulsu: tai yra silpnesnis impulsas, nutinkantis pusiaukelėje tarp pagrindinių impulsų ir sklindantis iš priešingo magnetinio poliaus.
Iš pradžių komanda manė, kad ASKAP J1839–0756 gali būti baltoji nykštukė – mažesnė žvaigždė, panaši į mūsų Saulę, kuri mirė. „Tačiau niekada nematėme izoliuotos baltosios nykštukės, skleidžiančios radijo impulsus, o mūsų skaičiavimai rodo, kad pagal impulso savybes ji yra per didelė, kad būtų izoliuota baltoji nykštukė“, – sako komandos narys Joshua Lee iš Sidnėjaus universiteto.
Toliau komanda manė, kad tai gali būti magnetaras – neutroninė žvaigždė, turinti didžiulį magnetinį lauką – net 10 trilijonų kartų galingesnį nei stipriausi magnetinio rezonanso aparatai Žemėje.
Magnetaras su panašiu 6,67 valandų sukimosi periodu buvo rastas ir anksčiau, tačiau iki šiol jis skleidė tik rentgeno spindulius, o ne radijo bangas.
M. Caleb teigia, kad jei žvaigždė yra izoliuotas magnetaras, ji būtų pirmoji, kuri spinduliuoja radijo bangų dažniu su tokiu lėtu periodu.
„Šis naujas objektas visiškai perrašo tai, ką manėme žinoję apie neutroninių žvaigždžių radijo spinduliavimo mechanizmus per pastaruosius 60 metų, – sako mokslininkė. – Tai neabejotinai vienas keisčiausių pastarojo meto objektų – nes nemanėme, kad tokie dalykai egzistuoja. Tačiau dabar mes juos randame. Jei tai magnetaras, jis tikrai yra unikalus tarp neutroninių žvaigždžių populiacijos“.
Ji sako, kad reikia persvarstyti idėją, jog pulsarai nustoja skleisti radijo bangas, kai sukasi per lėtai.
„Pastaraisiais metais matome objektų, kurie, atrodo, peržengia šią mirties ribą, tačiau jie vis dar spinduliuoja radijo bangas, – sako dr. M. Caleb. – Taigi, jie yra tarsi žvaigždės zombiai, iš kurių nesitikima, kad jos bus gyvos, tačiau jos vis dar gyvos ir pulsuoja.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Astronomy“.
Parengta pagal „New Scientist“.
