Nuotraukoje, darytoje 2022 m. rugsėjį ir viešai paskelbtoje 2024 m. gruodį, kopos atrodo stebėtinai nejudrios. Tiek Marse, tiek Žemėje kopos paprastai migruoja – nes vėjas pakelia smėlio grūdelius iš vienos kopos pusės ir nuneša juos į kitą, todėl dykumos atrodo tarsi sulėtintos jūros. Tačiau nuotraukoje matomos kopos Marse šiaurės pusrutulio žiemos metu yra padengtos anglies dioksido šerkšno sluoksniu. Šerkšnas neleidžia vėjui pustyti smėlio ir neleidžia kopoms migruoti iki pavasario atšilimo.
Senovinio vandens pėdsakai?
Šerkšnu padengtų kopų nuotraukos padeda mokslininkams išsiaiškinti, ar planetos paviršiuje vanduo kada nors egzistavo pakankamai ilgai, kad Marse galėtų išsivystyti ir išlikti gyvybė. Nors šerkšnas atsiradęs ne iš vandens, bet iš anglies dioksido, jis vis tiek turi įtakos tikimybėms, kad Marse praeityje ilgą laiką buvo vandens.
Anglies dioksido kiekis Marse skiriasi priklausomai nuo to, kokiu kampu planeta pasisukusi Saulės atžvilgiu. Žemė šiek tiek svyruoja, nes sukasi apie šiek tiek pasvirusią ašį – ir tai lemia skirtingus metų laikus. O Marso ašies posvyris per milijonus metų svyruoja dar labiau, todėl jo metų laikai keičiasi drastiškai.
Kai Marsas pakrypsta pakankamai smarkiai, anglies dioksido ledas dideliu mastu virsta dujomis – pakankamai, kad visa planeta turėtų storesnę atmosferą. Šios tirštesnės atmosferos galėjo pakakti, kad ilgą laiką būtų galima išlaikyti skystą vandenį.
Geriau suprasdami, kaip dabartinėmis Marso sąlygomis atsiranda ir išnyksta anglies dioksido ledas, mokslininkai gali geriau prognozuoti buvusį Marso klimatą. O tyrinėjimas, kaip šerkšnas keičiasi priklausomai nuo metų laikų, mokslininkams taip pat gali padėti atpažinti anglies dioksido sukeltus geologinius darinius ir atskleisti daugiau detalių apie besikeičiantį planetos klimatą.
Jei buvo laikotarpių, kai klimatas išlaikė stabilų skystą vandenį, didelė tikimybė, kad Marse galėjo egzistuoti mikrobiologinė gyvybė – ir galbūt ji vis dar kažkur slepiasi, rašo „Live Science“.
