2024 G3 (ATLAS) pirmą kartą buvo pastebėta praėjusių metų balandžio 5 d., per Asteroidų žemės poveikio paskutinio perspėjimo sistemos (ATLAS) tyrimą – nuotraukose, padarytose 0,5 m skersmens reflektoriniu teleskopu, esančiu Rio Hurtado mieste, Čilėje. Tuo metu, kai kometa buvo atrasta, ji buvo už 655 mln. km nuo Žemės ir spindėjo itin silpnai – +19 magnitude. Tai maždaug 158 000 kartų silpniau už silpniausią plika akimi įžiūrimą žvaigždę.
Sugrįžimas po 160 tūkstantmečių
Tačiau preliminari šios kometos orbita parodė, kad 2025 m. sausio viduryje ji praskries itin arti – mažiau nei 14 mln. km atstumu nuo Saulės, t. y. tik maždaug ketvirtadaliu mažesniu atstumu nei Merkurijus (arčiausiai Saulės esanti planeta). Tačiau šie pirminiai skaičiavimai taip pat leido manyti, kad G3 ATLAS yra nauja kometa, atkeliavusi tiesiai iš Oorto debesies – didžiulio burbulo, sudaryto iš nesuskaičiuojamų milijardų ledinių objektų, supančių mūsų Saulės sistemą ir esančių maždaug už 16 trilijonų km nuo Saulės. Mažos Saulę aplenkiančios kometos, kilusios iš Oorto debesies ir pirmą kartą priartėjusios prie Saulės, dažnai suyra dar nepasiekusios perihelio (artimiausio priartėjimo prie Saulės).
Tačiau patikslinus G3 ATLAS orbitą, buvo nustatyta, kad iš tikrųjų tai dinamiška sena kometa, anksčiau bent kartą priartėjusi prie Saulės ir turinti maždaug 160 000 metų orbitos periodą. Tai suteikė vilties, kad ši kometa, išgyvenusi ankstesnį artimą kontaktą su Saule, gali išgyventi ir artėjantį praskridimą ir galbūt surengti ryškų reginį.
Palanki dangaus stebėtojams pietuose
Deja, iki šiol prognozuojamas G3 ATLAS kelias buvo palankus tik Pietų pusrutulio gyventojams. Praktiškai visas numatomas šios kometos kelias driekiasi per žvaigždynus, esančius gerokai į pietus nuo dangaus pusiaujo. Pastarąjį mėnesį ji keliavo per pietinius Vilko ir Skorpiono žvaigždynus, o šiuo metu ji yra Šaulio žvaigždyne.
Tai reiškia, kad stebėtojams, esantiems į šiaurę nuo pusiaujo, kometa buvo pernelyg žemai pietryčių horizonte, ir ją nuolat užgoždavo ryškios ryto brėkšmos švytėjimas.
Tačiau dabar, kometai artėjant prie paskutinio etapo prieš praskriejant aplink Saulę, ji pradėjo smarkiai ryškėti. Palyginti trumpą laiką jos kelias nusidrieks pakankamai toli į šiaurę, ir į šiaurę nuo ekvatoriaus esantys žmonės turi galimybę ją pamatyti.
Išvengė subyrėjimo?
Naujausi stebėjimai, surinkti kometų stebėjimo duomenų bazėje (COBS), rodo, kad 2025 m. sausio 2 d. G3 ATLAS patyrė staigų išsiveržimą, kurio metu beveik keturis kartus padidėjo regimasis ryškis. Tačiau gerai žinomas ir didelę reputaciją turintis kometų stebėtojas Johnas Bortle’as išreiškė dviprasmišką nuomonę apie šį netikėtą ryškumo šuolį.
„Akivaizdus nestabilumas, pasireiškiantis pastaruoju metu padidėjusiu magnitudės dydžiu, paprastai gali būti interpretuojamas kaip blogas ženklas, kad kometos suirimo požymiai, tačiau kai kurie kiti neįprasti požymiai, apie kuriuos buvo pranešta – pavyzdžiui, „branduolio šešėlis“ – yra klasikinis bet kurios didelės kometos, esančios netoli perihelio, požymis – o ne suirimo požymis“, – nurodė jis.
Vis dėlto J. Bortle’as nėra tikras dėl galutinio G3 ATLAS likimo: „Manau, kad jos išlikimo tikimybė yra maždaug 50:50“, – teigia astronomas.
Kitas žymus kometų stebėtojas Nickas Jamesas iš Didžiosios Britanijos astronomų asociacijos taip pat pakomentavo naujausią kometos ryškumo padidėjimą.
„Staigus ryškumo šuolis buvo reikšmingas. Tai galėjo būti ankstyvas skilimo požymis, tačiau nuo to laiko kometa vis dar ryškėja. Atrodo, kad šis išsiveržimas nebuvo pražūtingas“, – sakė N. Jamesas.
Kiek ji ryški?
G3 ATLAS visada bus labai arti Saulės, todėl kyla pagrindinis klausimas: ar ji bus pakankamai ryški, kad būtų gerai matoma danguje? Deja, tai sunku prognozuoti. Kaip ir snaigių, taip nėra ir dviejų visiškai vienodų kometų. Astronomai yra sukūrę matematines lygtis ryškumui prognozuoti, tačiau tai ypač sudėtinga naujų ar ilgo periodo kometų – tokių kaip G3 ATLAS – atvejais, kai nėra užfiksuota jokių ankstesnių apsilankymų.
Sausio 4 d. Danielis Greenas iš Centrinio astronominių telegramų biuro Kembridže (JAV) paskelbė atnaujintą G3 ATLAS prognozę, kurioje remdamasis pastarųjų savaičių raida vertina jos ryškumą.
Tikimasi, kad kometa perihelį pasieks sausio 13 d. 12 val. 17 min. Lietuvos laiku, būdama už 13 993 594 km nuo Saulės. Vėliau tą patį pirmadienį ji labiausiai priartės ir prie Žemės – 140,1 mln. km atstumu.
D. Greenas prognozuoja, kad kometa gali pasiekti didžiausią -3,2 magnitudę, kai ji bus tarp Jupiterio ir Veneros, kurie yra ryškūs mūsų vakariniame danguje. „Kai kometa bus ryškiausia, ji bus arti Saulės, tačiau dabar ją tampa sunku įžiūrėti net Pietų pusrutulio stebėtojams“, – portalui teigia D. Greenas.
Iš tiesų, nors pagal D.Greeno prognozę G3 ATLAS bus gana ryški, dėl jos artumo prie Saulės gana abejotina, ar atsitiktinis stebėtojas galės ją pastebėti šviesiame posaulėlydiniame danguje. Tačiau jei kometa taptų ryškesnė, ją būtų lengviau pastebėti.
Tam reikėtų atsižvelgti į priekinę sklaidą.
Priekinė sklaida: dulkėto priekinio stiklo efektas
Priekinė sklaida kometose – tai reiškinys, kai Saulės šviesą išsklaido kometos uodegoje ir komoje esančios dulkių dalelės, todėl kometa atrodo šviesesnė. Taip atsitinka, kai kometa yra tarp Žemės ir Saulės arba kai Žemės, kometos ir Saulės kampas yra didelis. Dėl priekinės sklaidos kometa gali atrodyti gerokai ryškesnė, ypač kai fazinis kampas yra didelis. Tai panašu į efektą, kai esant dulkėtam priekiniam automobilio stiklui, važiuojama į Saulę (Saulės kryptimi).
Prognozuojama, kad G3 ATLAS atveju jos fazinis kampas sausio 13 dienos pabaigoje pasieks 115 laipsnių maksimumą. Kiek tai padidins kometos ryškumą, diskutuotina. Kai kuriais skaičiavimais, kometa gali paryškėti iki -4 magnitudės, o tai prilygsta Veneros ryškumui. Tačiau kiti prognozuoja dar didesnį sustiprėjimą. Ekstremaliausią prognozę pateikė olandų astronomas mėgėjas Gideonas van Buitenenas, kuris prognozuoja, kad maksimali kometos žvaigždė bus -6 – t. y. beveik tris kartus ryškiau už Venerą!
Vis dėlto tikimybė, kad toks ekstremalus ryškėjimas įvyks, yra nedidelė.
Kada ir kaip ieškoti G3 ATLAS kometos
Šiuo metu atrodo, kad stebėtojai Šiaurės pusrutulyje G3 ATLAS galės stebėti iki sausio 14 dienos, pradedant maždaug 10 minučių po saulėlydžio. Patariama žiūronais lėtai tyrinėti vakarų-pietvakarių horizontą., esant aukščiau aplinkinių kliūčių (pavyzdžiui, aukštų medžių ar pastatų).
Svarbu turėti ir gerus žiūronus. Rekomenduojama naudoti bent 7x50 žiūronus, tačiau jei naudojate didesnius – pavyzdžiui, 11x80 žiūronus – juos pritvirtinus prie tvirto trikojo galima pasiekti dar geresnių rezultatų.
Jei bus matoma, G3 ATLAS bus panaši į ryškią žvaigždę, spindinčią balkšva arba auksine spalva. Jei matysis uodega, ji greičiausiai bus trumpa arba stambi, nukreipta beveik tiesiai į viršų, galbūt šiek tiek pakreipta į dešinę. Pastebėjus žvaigždę žiūronais, galima pabandyti ją pamatyti ir plika akimi. Kuo ryškesnė kometa, tuo didesnė tikimybė, kad tai pavyks.
Norėdami apskaičiuoti kampą, prisiminkite, kad jūsų suspaustas kumštis rankos ilgio atstumu atitinka maždaug 10 laipsnių kampu. Na o 5 laipsniai būtų maždaug pusė kumščio.
Bet paprasčiausias būdas stebėti artimą kometos praskriejimą pro Saulę – stebėti tai kompiuterio ekrane, naudojantis Saulės ir heliosferos observatorijos (SOHO) paslaugomis. Astronomai tikisi išvysti įspūdingus kometos vaizdus naudodami SOHO LASCO (angl. Large Angle and Spectrometric Coronagraph Experiment) C3 kamerą ir peržiūrėdami beveik realaus laiko vaizdus arba vaizdo įrašus, apimančius pastarąsias 24 valandas.
Kometa G3 ATLAS bus LASCO C3 vaizdų veikimo zonoje iki sausio 14 d., antradienio, 5 val. ryto (Lietuvos laiku).
Parengta pagal Space.com
