Ši akimirka yra daugiau nei astronominis įvykis – tai mūsų metinės kelionės aplink Saulę lūžio taškas.
Kodėl žiemos saulėgrįža yra trumpiausia metų diena?
Žemės ašis pasvirusi 23,4 laipsnių kampu, ir šis pasvirimas lemia per metus kintančią dienos šviesos trukmę.
Vasarą Šiaurės ašigalis pasviręs į Saulę, todėl dienos būna ilgesnės. Tačiau žiemą Šiaurės ašigalis pasviręs nuo Saulės, todėl dienos sutrumpėja.
Per žiemos saulėgrįžą Saulė būna žemiausiame dangaus taške, todėl dienos šviesa trunka mažiausiai valandų per metus.
Šis reiškinys atsiranda dėl to, kad Žemės posvyris lemia, kiek saulės šviesos gauna skirtingos žemės rutulio dalys. Gruodžio 21 d. Šiaurės pusrutulyje Žemės pakrypimas pasiekia didžiausią kampą nuo Saulės, todėl diena būna trumpiausia, o naktis – ilgiausia.
Ar žiemos saulėgrįža visada būna tą pačią dieną?
Nors žiemos saulėgrįža paprastai būna gruodžio 21 arba 22 dieną, kartais ji gali įvykti gruodžio 20 arba 23 dieną.
Šie nukrypimai atsiranda dėl elipsinės Žemės orbitos aplink Saulę ir dėl to, kad laiką matuojame pagal Grigaliaus kalendorių.
Rečiausios žiemos saulėgrįžos datos yra gruodžio 20 ir 23 d. Pavyzdžiui, paskutinį kartą gruodžio 23 d. žiemos saulėgrįža buvo 1903 m., o kita įvyks tik 2303 m. Gruodžio 20 d. žiemos saulėgrįža taip pat reta, o kita numatoma 2080 m.
Kodėl ši diena vadinama žiemos saulėgrįža?
Žodis saulėgrįža kilęs iš lotyniško termino solstitium, reiškiančio „Saulė stovi“. Šis pavadinimas atspindi pauzę Saulės judėjime dangumi prieš jai pakeičiant kryptį.
Šiaurės pusrutulyje ši diena vadinama žiemos saulėgrįža, nes sutampa su astronominės žiemos pradžia. Tačiau Pietų pusrutulyje gyvenantiems žmonėms gruodžio 21 d. yra vasaros saulėgrįža, žyminti ilgiausią metų dieną.
Žvaigždžių stebėjimas
Žiemos saulėgrįža yra puikus metas grožėtis naktiniu dangumi dėl ilgos ir tamsios nakties.
„Kadangi skriejame aplink Saulės sistemą, skirtingais metų laikais galime grožėtis skirtingomis naktinio dangaus dalimis“, – sakė Sasekso universiteto (Anglija) fizikos ir astronomijos dėstytojas Darrenas Baskillas.
„Vasaros mėnesiais puikiai matome mūsų galaktikos centrą, o žiemos mėnesiais – kitą dangaus pusę, įskaitant Oriono žvaigždyną ir nuostabius žvaigždes formuojančius dujų debesis, kurie užpildo tą dangaus dalį“, – pridūrė jis.
Parengta pagal „Newsweek“.
