Dažniausiai siūlomi sprendimai yra įvairūs erdvėlaivio ekranavimo būdai – storesnės sienos, vandens rezervuarai korpuse ir panašiai. Naujame darbe du mokslininkai nagrinėja radikaliai kitokią galimybę – prisidengti asteroidu.
Nors didžioji dalis asteroidų skrieja žiede tarp Marso ir Jupiterio, gausu jų ir tarp Žemės bei Marso. Kai kurie praskrenda visai arti mūsų planetos, kai kurie – arti Marso. Tyrimo autoriai išnagrinėjo visų 35 tūkstančių šiuo metu žinomų asteroidų, skriejančių netoli Žemės, orbitas. Tarp jų rado 525, kurie per artimiausią šimtą metų turėtų praskrieti netoli Veneros, Žemės ar Marso ir paskui, po mažiau nei metų – pro kitą iš šių trijų planetų.
Iš jų atrinko 120, kurie praskridimų metu judės pakankamai lėtai, kad erdvėlaivis, pakilęs iš planetos, galėtų juos pasivyti ir prisišvartuoti. 17 iš šių asteroidų keliaus tarp Žemės ir Marso. Artimiausia tokia kelionė galėtų įvykti jau 2031 metais, sekanti – 2037-aisiais.
Tiesa, didžiausias iš 120 asteroidų yra vos 370 metrų skersmens, taigi jie nesuteiks milžiniškos priedangos. Be to, asteroidai sukasi, tad priedanga nebūtų nuolatinė. Visgi bent dalinė natūrali priedanga gali būti geriau, nei nieko, tad apsvarstyti tokį misijos profilį atrodo tikrai verta.
Juo labiau, kad tinkamų kelionėms asteroidų gali būti gerokai daugiau – manoma, kad šiuo metu žinome tik apie dešimtadalį asteroidų, kurių dydis yra tarp 140 metrų ir kilometro. 2028 metais pakilsiantis NASA zondas NEO Surveyor turėtų rasti daugiau nei 90 proc. tokių asteroidų, kurių orbitos atneša juos arti Žemės. Gal tarp jų bus ir natūralus erdvėlaivis pirmosioms (ar vėlesnėms) žmonių kelionėms į Marsą arba Venerą.
Tyrimo rezultatai skelbiami „arXiv“.
