Dabar pirmą kartą aptikti įrodymai, kad jų buvo. Atradimas padarytas nagrinėjant vieną maždaug 20 mikrometrų dydžio mineralo cirkonio granulę iš meteorito NWA7034, aptikto 2011 metais Maroke. Tai antras seniausias žinomas meteoritas, atlėkęs iš Marso, jis datuojamas maždaug 4,43 milijardo metų praeitimi.
Per ypatingai galingus mikroskopus nufotografavę granulės sandarą ir atlikę spektroskopinius matavimus, tyrėjai joje aptiko nanometrų dydžio geležies, aliuminio, itrio ir natrio struktūrų, taip pat mineralo magnetito inkliuzų. Žemėje tokios struktūros formuojasi tada, kai cirkonai kristalizuojasi šiltame vandenyje, taigi greičiausiai panašiai nutiko ir Marse.
Šis atradimas rodo, kad Marse prieš 4,4 milijardo metų buvo šilto vandens. Tuo metu planetos pluta buvo neseniai susiformavusi, asteroidai ten krito daug dažniau nei dabar, veržėsi ugnikalniai – taigi, nuolat įvairiose vietose tekėjo lava. Nenuostabu, kad tokiomis sąlygomis vanduo galėjo įkaisti. Dabar galime apie tai ne tik spekuliuoti, bet teigti tvirtai.
Prie hidroterminių versmių galėjo susiformuoti pirmoji Žemės gyvybė, taigi jų egzistavimas Marse irgi labai įdomus, nagrinėjant galimą gyvybės egzistavimą ten.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Science Advances“.
