Rekordinę raketą, pavadintą „Aftershock II“, suprojektavo ir sukonstravo Pietų Kalifornijos universiteto (USC) Raketų varomosios jėgos laboratorijos (RPL) – grupės, kuriai vadovauja vien tik bakalauro studijų studentai – studentai. Studentai „Aftershock II“ paleido spalio 20 d. iš aikštelės Juodosios uolos dykumoje, Nevadoje. Raketa buvo maždaug 4 metrų aukščio ir svėrė 150 kilogramų.
Raketa įveikė garso barjerą praėjus vos dviem sekundėms po starto, o didžiausią greitį pasiekė praėjus maždaug 19 sekundžių po starto, rašė RPL komanda straipsnyje, kuriame apibendrino paleidimą. Tuomet raketos variklis sudegė, bet aparatas toliau kilo, nes atmosferos pasipriešinimas mažėjo, todėl praėjus 85 sekundėms po starto raketa paliko Žemės atmosferą, o po 92 sekundžių pasiekė didžiausią aukštį (apogėjų). Tuo metu raketos priešakyje esantis kūgis atsiskyrė nuo likusios raketos dalies ir išskleidė parašiutą, kad galėtų saugiai grįžti į atmosferą ir nusileisti dykumoje, kur RPL komanda jį surinko analizei.
Raketos apogėjus buvo maždaug 470 000 pėdų (143 300 metrų) aukštyje virš Žemės paviršiaus, t. y. „toliau kosmose, nei [pasiekė] bet kuri nevyriausybinė ir nekomercinė grupė kada nors anksčiau“, – rašoma USC atstovų pareiškime. Ankstesnis rekordas – 380 000 pėdų (115 800 metrų) – buvo pasiektas 2004 m. Kinijos civilinės kosmoso tyrimų grupės raketos „GoFast“.
Skrydžio metu „Aftershock II“ pasiekė didžiausią maždaug 5 800 km/h arba 5,5 macho greitį – penkis su puse karto didesnį už garso greitį. Tai buvo šiek tiek greičiau nei „GoFast“, kuriai 20 metų taip pat priklausė mėgėjiškas greičio rekordas.
Tačiau „Aftershock II“ sumušė ne tik aukščio ir greičio rekordus. „Šis pasiekimas – tai keli pirmieji pasiekimai inžinerijos srityje, – sako USC mechanikos inžinerijos bakalauro studentas ir RPL komandos vykdomasis inžinierius Ryanas Kraemeris, kuris netrukus prisijungs prie „SpaceX“ „Starship“ komandos. – „Aftershock II“ išsiskiria galingiausiu kada nors studentų paleistu kietojo kuro varikliu ir galingiausiu mėgėjų pagamintu kompozitinio korpuso varikliu.“
Rekordinis startas – naujausias RPL laimėjimas. 2019 m. kita grupė tapo pirmąja studentų vadovaujama komanda, paleidusia raketą už Karmano linijos – sutartinės ribos, nuo kurios oficialiai prasideda kosmosas, anksčiau pranešė Space.com. „Aftershock II“ yra vos antroji studentų raketa, kuriai kada nors pavyko pasiekti šį etapą.
Kurdama rekordinę raketą, „Aftershock II“ komanda panaudojo naujus šiluminės apsaugos patobulinimus, kurie yra labai svarbūs, kai raketa skrenda hipergarsiniu (didesniu nei 5 machų) greičiu. Studentai padengė „Aftershock II“ naujo tipo karščiui atspariais dažais ir įrengė titano danga dengtus sparnus, kurie pakeitė ankstesniuose modeliuose naudotas anglies pagrindo dalis.
„Šiluminė apsauga esant hipergarsiniam greičiui yra didelis iššūkis pramonei“, – teigia R. Kraemeris. Komandos atlikti patobulinimai „veikė puikiai, todėl raketa grįžo beveik nepažeista“. Tačiau karščio poveikis buvo toks intensyvus, kad titano sparnai iš sidabrinės spalvos tapo mėlyni – dėl vadinamojo anodavimo proceso, kai metalas reaguoja su atmosferos deguonimi ir susidaro titano oksido sluoksnis.
Komanda taip pat sukūrė naują raketos valdymo bloką, vadinamą „High Altitude Module for Sensing, Telemetry, and Electronic Recovery“ (HASMTER), kuris stebėjo raketos skrydį ir išskleidė jos parašiutą.
RPL komandą prižiūrintys tyrėjai buvo sužavėti studentais, kurie iš mokytojų sulaukė minimalios pagalbos.
„Tai itin ambicingas projektas ne tik studentų komandai, bet ir bet kokiai neprofesionalų raketų inžinierių grupei“, – teigia aerokosmoso inžinierius ir USC Astronautikos inžinerijos katedros vedėjas Danas Erwinas. – Tai puikus įrodymas, kad mes siekiame ugdyti mūsų jaunuosius astronautikos inžinierius.“
Parengta pagal „Live Science“.
