Naujajame tyrime teigiama, kad retai pro Saulę praskriejančios kometos gali įsirėžti į mūsų planetą, tačiau mes galėtume jas pastebėti pagal jų paliekamus į trupinius panašius meteoroidų pėdsakus.
Daugelis kometų Saulės sistemą aplanko gana dažnai (bent jau kosminėje laiko skalėje). Pavyzdžiui, Halio kometa pro Žemę praskrieja kas 76 metus, o paskutinį kartą ji pasirodė 1986 m.
Tačiau kitos kometos, pavyzdžiui, spalio mėnesį praskriejusi C/2023 A3 (Tsuchinshan–ATLAS), yra daug retesni svečiai. Kai kurie iš šių Saulės sistemos pakraščiuose gimstančių objektų prie Saulės priartėja tik kas 200 metų ar rečiau.
Nors jos gali sužavėti dangaus stebėtojus, tokios kometos kelia iššūkių planetos apsaugos specialistams. Apskaičiuota, kad jos gali sukelti iki 6 proc. visų susidūrimų su Žeme. Tačiau iš tikrųjų aptikta nedaug grėsmę galinčių sukelti kometų (tokių, kurių orbitos priartėja prie Žemės maždaug per 7,5 mln. km). Pavyzdžiui, 1 km skersmens asteroidas, skriejantis 50 km per sekundę greičiu, į Žemę trenktųsi 750 000 megatonų trotilo energija.
Tačiau naujajame tyrime siūlomas būdas aptikti tokias kometas: sekti meteoroidų „trupinių“ pėdsakais, kuriuos jos palieka po savęs.
Kometai artėjant prie Saulės, intensyvus Saulės karštis išgarina didžiąją dalį jos ledo. Kometos uolienos ir dulkės yra išmetamos ir suformuoja meteoroidų srautą, kurio kelias lygiagretus kometos keliui.
Tyrėjai, pasitelkę „Legacy Survey of Space and Time“ (LSST) – planuojamo 10 metų truksiančio pietų dangaus tyrimo, kuris bus atliekamas Veros C. Rubin observatorijoje – metodus, nustatė, kad meteoroidų srautų atsekimas padėjo susiaurinti sritį, kurioje reikia ieškoti motininių kometų. Didelių pražūtingų kometų ankstyvas aptikimas gali padėti laimėti daugiau nei dešimtmetį laiko pasiruošimui.
Mokslininkai planuoja naudoti naujojo tyrimo metodus, kad sekdami meteoroidų pėdsakus galėtų aptikti juos palikusias kometas, sakė Šiaurės Arizonos universiteto magistrantė ir viena iš tyrimo autorių Samanta Hemmelgarn. Ji pažymėjo, kad yra 247 tokie meteoroidų srautai, kurių keliai susikerta su Žemės keliais (jie išvardyti 2023 m. vadove).
Tačiau net ir šis metodas turi apribojimų. Pavyzdžiui, jis nepadės surasti pavojingų kometų, kurių orbitos periodas yra ilgesnis nei 4000 metų, sakė S. Hemmelgarn, nes „jų meteorų srautai būtų per daug išretėję, kad juos būtų galima aptikti iš Žemės“.
Tyrimas paskelbtas išankstinių publikacijų serveryje „arXiv“.
